ROŠ HA-ŠANOS SVEIKINIMŲ ATVIRUKAI MUZIEJAUS RINKINIUOSE

Įvadas

 

2026 m. Roš ha-Šana pasitinka 5787-uosius žydų kalendoriaus metus. Šventė prasideda penktadienį, rugsėjo 11 d., saulei leidžiantis, ir baigiasi sekmadienį, rugsėjo 13 d., sutemus. Kadangi pirmoji Roš ha-Šanos diena šiemet sutampa su Šabu, pagal tradicinę praktiką šofaras tą dieną nepučiamas; jo garsas skambės antrąją šventės dieną.

Šventės metu įprasta sveikinti linkint gerų ir saldžių metų – „Šana tova u-metuka“. Tradicinis palinkėjimas „Le-šana tova tikatevu ve-techatemu“ reiškia linkėjimą būti įrašytiems ir užantspauduotiems geriems metams. Šie žodžiai, kartu su šofaro, Dovydo žvaigždės, Jeruzalės, gėlių, šeimos ar klestėjimo vaizdiniais, dažnai tapdavo ir naujametinių atvirukų ikonografijos dalimi.

Vienas svarbiausių šventės simbolių – šofaras, avino ragas, kurio garsas kviečia pabusti dvasiškai, apmąstyti praėjusius metus ir pradėti naujus su gerais ketinimais. Roš ha-Šanos stalui būdingi simboliniai valgiai: obuoliai su medumi ir medumi gardinama apvali chala reiškia saldžių metų viltį, granato gausios sėklos – gerų darbų ir palaimos gausą. Kai kuriose bendruomenėse valgomi ir kiti simboliniai produktai. Paplitęs ir tašlicho paprotys – prie tekančio vandens skaitomos maldos, simboliškai atsisakant praėjusių metų nuodėmių.

Roš ha-Šana (hebr. ראש השנה, pažodžiui – „metų galva“) – žydų Naujieji metai, švenčiami pirmąją ir antrąją Tišrio mėnesio dienomis. Tai ne tik naujo kalendorinio ciklo pradžia, bet ir susikaupimo, savistabos bei atsinaujinimo metas. Roš ha-Šana pradeda Dešimt atgailos dienų, pasibaigiančių Jom Kipuru – Atpirkimo diena. Žydų religinėje tradicijoje šis laikotarpis siejamas su dieviškuoju teismu ir Gyvenimo knygos vaizdiniu: žmogus viliasi būti įrašytas ir „užantspauduotas“ geriems ateinantiems metams.

Virtualioje parodoje pristatomi Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus rinkiniuose saugomų Roš ha-Šanos naujametinių atvirukų rinkinys. Ji apima XX a. pirmosios pusės ir vėlesnių dešimtmečių atvirukus, fotografinius sveikinimus, faksimilinius perspaudus bei išskirtinius saldainių pakuočių popierėlius su naujametiniais linkėjimais. Eksponatai į muziejų pateko iš skirtingų šaltinių – šeimų archyvų, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Religijų istorijos muziejaus ir kitų rinkinių.  Kai kurie atvirukai po Holokausto buvo rasti Vilniaus ar Kauno getų teritorijose, o vėliau perduoti pokariu trumpai veikusiam žydų muziejui. Atvirukų ikonografijoje vyrauja bibliniai personažai, šofaras, Jeruzalė, Dovydo žvaigždė, gėlės, šeimos portretai ir moderniosios epochos vaizdiniai.

Atskira virtualios parodos grupė – sulenkiami atvirukai su Vilniuje gimusio žydų dailininko Rafaelio Chvoleso (1913-2002) kūrinių reprodukcijomis. Juos skirtingais metais leido Prancūzijos žydų savišalpos draugijų sąjunga (l’Union des Sociétés Mutualistes Juives de France). Šiuose sveikinimuose Roš ha-Šanos tradicija susipina su jidiš ir hebrajų poezija, Izraelio ir Jeruzalės temomis bei Chvoleso tapyba – nuo šventinių ir liaudiškų siužetų iki gėlių, klezmerių ir Jeruzalės vaizdų.

 

Faksimilinis senojo Roš ha-Šanos atviruko perspaudas iš „Vilkomir“ (Ukmergės) kolekcijos. Vaizde du vaikai prie pašto dėžutės – vienas iš jų įmeta laišką. Apačioje jidiš eilėmis pasakojama apie „raštelį mažoje dėžutėje“ – sveikinimą tėčiui ir mamai bei gražų „Le-šana tova“ palinkėjimą.

Faksimilinis senojo Roš ha-Šanos atviruko perspaudas iš „Vilkomir“ (Ukmergės) kolekcijos. Spalvotoje scenoje vaizduojama apsikabinusi pora miesto gatvėje. Atviruko palinkėjime kviečiama „atverti sielą Dievui“ ir prašyti saldžių metų. 

VŽMP 4049-1-2

VŽMP 4049-3-4

 

Faksimilinis senojo Roš ha-Šanos atviruko perspaudas iš „Vilkomir“ (Ukmergės) kolekcijos. Pora kyla oro baliono krepšyje, prie kurio pritvirtinti kelionės lagaminai – turtų, meilės ir sėkmės „bagažo“ metafora. Tekste linkima, kad gyvenimas būtų saldus, laisvas ir vis naujas. 

Spalvotas Roš ha-Šanos atvirukas su gėlių kompozicija krepšelyje ir naujametiniu sveikinimu hebraju kalba.Reverse įrašytas palinkėjimas „Le-šana tova u-metuka“ – „Gerų ir saldžių metų“.  

VŽMP 4049-5-6

VŽM 8075 A 195

 

Roš ha-Šanos naujametinis sveikinimas ant saldainio pakavimo popierėlio. Kompozicijos centre – aukso spalvos vinjetė su tradiciniu palinkėjimu „Le-šana tova tikatev“ („Būk įrašytas geriems metams“). Šonuose pavaizduoti karalius Saliamonas ir arfa grojantis karalius Dovydas, viršuje – Dekalogo plokštės. Pakraščiuose išdėstyti palinkėjimai palaimintų, sėkmingų, taikių ir gausių metų. Saldainio pakuotė naujametinį sveikinimą susieja ir su viena svarbiausių Roš ha-Šanos idėjų – saldžių metų linkėjimu. 

VŽM 1233 ks 145

Roš ha-Šanos naujametinis sveikinimas ant saldainio pakavimo popierėlio. Viršuje du vyrai pučia šofarus, kompozicijoje vaizduojami Mozė su Dekalogo plokštėmis ir vyriausiasis kunigas Aaronas. Centre – palinkėjimas „Le-šana tova tikatev“ ir vokiškas sveikinimas „Glück und Segen zum neuen Jahr!“ („Laimės ir palaimos Naujaisiais metais!“). Šofaro motyvas tiesiogiai nurodo pagrindinį Roš ha-Šanos ritualinį simbolį. 

VŽM1236 ks 148

 

Fotografinis Roš ha-Šanos sveikinimas su Šapiro portretu, atsiųstas iš JAV. Hebrajiškame ir jidiš tekste linkima būti įrašytiems ir užantspauduotiems geriems metams; cituojamas tradicinis posakis: „Tepasibaigia metai ir jų prakeiksmai, teprasideda metai ir jų palaiminimai.“ Sveikinime linkima gyvenimo, palaimos ir sėkmės visai šeimai. Reverse – pokarinio Vilniaus žydų muziejaus spaudas. Atvirukas rastas Vilniaus arba Kauno geto teritorije.

Fotografinis Roš ha-Šanos sveikinimas su šeimos portretu. Kairėje – didelės rožės motyvas, viršuje – užrašas „Le-šana tova“ („Gerų metų“). Atviruką sukūrė Vilniaus fotografas Szolomas Wajsbordas, dirbęs Pohulankos g. 7 (dabar – Basanavičiaus g.). Atvirukas rastas Vilniaus arba Kauno geto teritorijoje.

vzm 5297 f 1762

VŽM 5299 f 1764

Fotografinis Roš ha-Šanos sveikinimo atvirukas su Fanios Zelbstein portretu, iš Sylvios Khayat šeimos archyvo, XX a. 3 dešimtmetis. Hebrajiškas užrašas skelbia: „Gerų Naujųjų metų! Būkite įrašyti į dangaus Gyvenimo knygą!“  Reverse Fania Zelbstein rusų kalba sveikina artimą žmogų ir jo šeimą, linkėdama daug gero. 

Fotografinis Roš ha-Šanos sveikinimas su Nochimo (Nachumo) Zulino portretu. Hebrajiškas įrašas linki „palaimintų ir sėkmingų metų, išvadavimo ir laisvės“. Reverse – pokarinio Vilniaus žydų muziejaus spaudas. Atvirukas rastas Vilniaus arba Kauno geto teritorijoje. 

VŽM 9056-6 f 5378

VŽM 5143 f1611

 

Roš ha-Šanos sveikinimo atvirukas su Jeruzalės Vakarų sienos (Raudų sienos) fotografijos reprodukcija. Prie sienos meldžiasi vyrai, dalis jų apsigobę talitais. Apačioje hebrajiškas palinkėjimas „Le-šana tova tikatevu ve-techatemu“ – linkėjimas būti įrašytiems ir užantspauduotiems geriems metams. 

VŽMP 8275-24

 

Roš ha-Šanos sveikinimo atvirukas iš Rafaelio Chvoleso kūrinių reprodukcijų serijos, išleistas apie 1971 m. Prancūzijoje. Viršelyje – tradicinis palinkėjimas „Lešana tova“ („Gerų metų“) ir 5732-ieji žydų kalendoriaus metai (1971–1972). Atviruko viduje publikuojamas Avromo Reizeno eilių fragmentas jidiš ir prancūzų kalbomis: „Nors dar toli tas metas – meilės ir taikos metas, – anksčiau ar vėliau jis vis tiek ateis, nes tai nėra vien sapnas.“ Greta pateikiama Chvoleso paveikslo „Liaudies motyvas“ reprodukcija; spalvingoje, fantastiškoje kompozicijoje tarp daugybės figūrų išsiskiria šofaras – vienas pagrindinių Roš ha-Šanos simbolių. Atviruką išleido Prancūzijos žydų savitarpio pagalbos draugijų sąjunga.

VŽM 8460-1 A 215

 

Roš ha-Šanos sveikinimo atvirukas iš Rafaelio Chvoleso kūrinių reprodukcijų serijos, išleistas Prancūzijoje 1976 m. Viršelyje – tradicinis palinkėjimas „Lešana tova“ („Gerų metų“) ir 5737-ieji žydų kalendoriaus metai (1976–1977). Atviruko viduje reprodukuojamas Chvoleso kūrinys „Kompozicija“: ekspresyvioje, simbolių prisodrintoje scenoje matyti seno žydo figūra, deganti žvakė, laikrodis, smuikas ir kiti tarpusavyje susiliejantys vaizdiniai. Greta pateiktas Avromo Reizeno eilėraščio fragmentas jidiš kalba iš jo „Liaudies dainų“: „Ką gi dainininkas mums sako? Ką jis leidžia mums išgirsti? [...] Girdi – ore balsas šaukia: į laimę, džiaugsmą ir gyvenimą!..“ Atviruką išleido Prancūzijos žydų savitarpio pagalbos draugijų sąjunga.

VŽM 8460-2 A216

 

Roš ha-Šanos sveikinimo atvirukas iš Rafaelio Chvoleso kūrinių reprodukcijų serijos, išleistas Prancūzijoje 1984 m. Viršelyje – Dovydo žvaigždė, tradicinis palinkėjimas „Lešana tova“ („Gerų metų“) ir 5745-ieji žydų kalendoriaus metai (1984–1985). Atviruko viduje pateikiama Rafaelio Chvoleso paveikslo „Gėlės“ (Fleurs) reprodukcija. Greta publikuojamas Davido Sfardo eilėraščio fragmentas jidiš ir prancūzų kalbomis: „Vienas žiedas – dar niekas. Žiedas su žiedu sudaro grandinę. Visi kartu – jie jėga, visi kartu – jie džiaugsmas.“

VŽM 8460-4 A 218

 

Roš ha-Šanos sveikinimo atvirukas iš Rafaelio Chvoleso kūrinių reprodukcijų serijos, išleistas Prancūzijoje 1986 m. Viršelyje – Dovydo žvaigždė, tradicinis palinkėjimas „Lešana tova“ („Gerų metų“) ir 5747-ieji žydų kalendoriaus metai (1986–1987). Atviruko viduje pateikiama Rafaelio Chvoleso paveikslo „Šventė“ (La Fête) reprodukcija – kompozicija su gėlėmis, vaisiais ir degančiomis žvakėmis. Greta publikuojamas I. L. Pereco eilėraščio fragmentas jidiš ir prancūzų kalbomis: „Tegu jo širdis tampa tvirtesnė, o dvasia – stipresnė! Būk jau vienybės dalimi, ten, kur vėliava neiškrenta iš mūsų rankų. O sustiprink mano tautą ir įpūsk jos liepsną!“

VŽM 8460-5 A 219

 

Roš ha-Šanos sveikinimo atvirukas iš Rafaelio Chvoleso kūrinių reprodukcijų serijos, išleistas Prancūzijoje 1987 m. Viršelyje – Dovydo žvaigždė, tradicinis palinkėjimas „Lešana tova“ („Gerų metų“) ir 5748-ieji žydų kalendoriaus metai (1987–1988). Atviruko viduje pateikiama Rafaelio Chvoleso paveikslo „Šventė“ (La Fête) reprodukcija – ekspresyvus natiurmortas su gėlėmis, vaisiais ir stalo indais. Greta publikuojamas M. Šulšteino eilėraščio fragmentas jidiš ir prancūzų kalbomis: „Už savo tautą, už amžinas jos šaknis, už jos vardą, liepsnose išbandytą, už tyrą ir ištikimą jos širdį – dainuosiu amžinai.“

VŽM 8460-6 A 220

 

Roš ha-Šanos sveikinimo atvirukas iš Rafaelio Chvoleso kūrinių reprodukcijų serijos, išleistas Prancūzijoje 1988 m. Viršelyje – Izraelio valstybės 40-mečiui skirta emblema, tradicinis palinkėjimas „Lešana tova“ („Gerų metų“) ir 5749-ieji žydų kalendoriaus metai (1988–1989). Atviruko viduje pateikiama Rafaelio Chvoleso paveikslo „Jeruzalė“ reprodukcija: pro langą atsiveria saulės nutviekstas Jeruzalės vaizdas su Dovydo bokštu, o pirmame plane – gėlių puokštė. Greta publikuojama Izraelio himno „Hatikva“ („Viltis“) ištrauka hebrajų ir prancūzų kalbomis: „Dviejų tūkstančių metų viltis – būti laisva tauta savo žemėje, Siono ir Jeruzalės žemėje.“

VŽM 8460-7 A 221

 

Roš ha-Šanos sveikinimo atvirukas iš Rafaelio Chvoleso kūrinių reprodukcijų serijos, išleistas Prancūzijoje 1989 m. Viršelyje – Dovydo žvaigždė, tradicinis palinkėjimas „Lešana tova“ („Gerų metų“) ir 5750-ieji žydų kalendoriaus metai (1989–1990). Atviruko viduje pateikiama Rafaelio Chvoleso paveikslo „Šventė“ (La Fête) reprodukcija su klezmeriais. Greta publikuojamas Mordechajaus Gebirtigo eilėraščio fragmentas jidiš ir prancūzų kalbomis: „O muzikantai, mano brangūs broliai, vaišinu jus vynu – pagrokite man linksmiausią melodiją ir išvaikykite mano kartėlį.“

VŽM 8460-8 A 222

 

Roš ha-Šanos sveikinimo atvirukas iš Rafaelio Chvoleso kūrinių reprodukcijų serijos, išleistas Prancūzijoje 1990 m. Viršelyje – Dovydo žvaigždė, tradicinis palinkėjimas „Lešana tova“ („Gerų metų“) ir 5751-ieji žydų kalendoriaus metai (1990–1991). Atviruko viduje pateikiama Rafaelio Chvoleso paveikslo „Šventė“ (La Fête) reprodukcija – tamsių, sodrių spalvų natiurmortas su šventinio stalo indais, buteliais ir degančiomis žvakėmis. Greta publikuojamas I. L. Pereco eilėraščio fragmentas jidiš ir prancūzų kalbomis: „Gerų metų jums, jums visiems, kad ir kur būtumėte! Atgaivinkite įkaitusias kaktas prie Sienos, kurią suvilgė tiek ašarų, arba be atokvėpio plaukite per jūras į jums pažadėtą naują kraštą.“

VŽM 8460-9 A 223

 

Roš ha-Šanos sveikinimo atvirukas iš Rafaelio Chvoleso kūrinių reprodukcijų serijos, išleistas Prancūzijoje 1991 m. Viršelyje – Dovydo žvaigždė, tradicinis palinkėjimas „Lešana tova“ („Gerų metų“) ir 5752-ieji žydų kalendoriaus metai (1991–1992). Atviruko viduje pateikiama Rafaelio Chvoleso paveikslo „Chederyje“ reprodukcija – scena, kurioje mokytojas su vaikais susėdę prie knygų. Greta publikuojamas Marko Warszawskio eilėraščio fragmentas jidiš ir prancūzų kalbomis: „Mažoje krosnelėje dega švelni ugnis, kambaryje sklinda maloni šiluma, o mokytojas moko mažus vaikus skaityti ir giedoti alef-beis raides.“

VŽM 8460-10 A 224

 

Roš ha-Šanos sveikinimo atvirukas iš Rafaelio Chvoleso kūrinių reprodukcijų serijos, išleistas Prancūzijoje 1992 m. Viršelyje – Dovydo žvaigždė, tradicinis palinkėjimas „Lešana tova“ („Gerų metų“) ir 5753-ieji žydų kalendoriaus metai (1992–1993). Atviruko viduje pateikiama Rafaelio Chvoleso paveikslo „Gėlės Jeruzalei“ reprodukcija – šviesi, spalvinga gėlių kompozicija Jeruzalės peizažo fone. Atvirukas skirtas 25 metų sukakčiai nuo 1967 m. įvykių Jeruzalėje. Greta publikuojamos Naomi Šemer dainos „Auksinė Jeruzalė“ (Yerushalayim Shel Zahav) eilutės jidiš ir prancūzų kalbomis: „Jeruzale, mano aukso mieste, vario ir šviesos mieste, norėčiau tarsi smuikas apdainuoti tavo didybę.“

VŽM 8460-11 A 225

 

Roš ha-Šanos sveikinimo atvirukas iš Rafaelio Chvoleso kūrinių reprodukcijų serijos, išleistas Prancūzijoje 1994 m. Viršelyje – Dovydo žvaigždė, tradicinis palinkėjimas „Lešana tova“ („Gerų metų“) ir 5755-ieji žydų kalendoriaus metai (1994–1995). Atviruko viduje pateikiama Rafaelio Chvoleso paveikslo „Raudų siena“ (Mur de Lamentation) reprodukcija – Jeruzalės Vakarų sienos vaizdas su prie jos susirinkusiais besimeldžiančiais žmonėmis. Greta publikuojamas I. L. Pereco eilėraščio fragmentas jidiš ir prancūzų kalbomis: „Gerų metų jums, jums visiems, kad ir kur būtumėte! Atgaivinkite įkaitusias kaktas prie Sienos, kurią suvilgė tiek ašarų, arba be atokvėpio plaukite per jūras į jums pažadėtą naują kraštą.“

VŽM 8460-12   A 226

 

Roš ha-Šanos sveikinimo atvirukas iš Rafaelio Chvoleso kūrinių reprodukcijų serijos, išleistas Prancūzijoje 1996 m. Viršelyje – Dovydo žvaigždė, tradicinis palinkėjimas „Lešana tova“ („Gerų metų“) ir 5757-ieji žydų kalendoriaus metai (1996–1997). Atviruko viduje pateikiama Rafaelio Chvoleso paveikslo „Šventė“ (La Fête) reprodukcija – tamsių, sodrių spalvų natiurmortas su šventinio stalo indais, buteliais ir degančiomis žvakėmis. Greta publikuojamas Avromo Reizeno eilėraščio fragmentas jidiš ir prancūzų kalbomis: „Nors dar toli tas metas – meilės ir taikos metas, – anksčiau ar vėliau jis vis tiek ateis, nes tai nėra vien sapnas.“

VŽM 8460-13   A 227

 

Parengė:

Fotografijos ir atvirukų rinkinio kuratorė Olga Movšovič

Vyriausioji rinkinių kuratorė Aušra Rožankevičiūtė

misc-6