Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus

	Įvadas
	Žiemos švenčių laikotarpiu virtuali paroda „Lite XX amžiaus žiemą“ kviečia pažvelgti į Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus kolekcijoje saugomas vertybes žiemos tematika – nuo fotografijų iki archeologinių radinių. Lite – istorinė žydų Lietuva, litvakų kultūrinis ir religinis pasaulis, kurio tradicijose ir kūryboje ypatingą vietą užima šio krašto peizažai. Žiemos vaizdiniai ryškiai atsiskleidžia tiek meninėje tradicijoje, tiek kasdienybės akimirkose, užfiksuotose fotografijose, kuriose ir idiliški žiemos vaizdai, ir tragiškos Holokausto patirtys. Žiema litvakų istorijoje ir kultūroje tampa ne tik metų laiku, bet ir jautriu atminties bei išlikusių pasakojimų simboliu.

			Fotografijos
	Mergaitės žieminiais rūbais, apie XX a. 3–4 deš., VGŽIM f 3717 Iš E. Misiulio nuotraukų komplekto		Virtualioje parodoje pristatomos fotografijos perteikia įvairius XX a. žiemos momentus: mielus vaikų studijinius portretus, linksmą laiką čiuožyklose, bendruomenines žiemos akimirkas. Šiuos vaizdus papildo emigrantų pasakojimai, kuriuose neretai skamba nostalgiški prisiminimai apie savitą lietuviškos žiemos šaltį. Svarbios ir pačių nuotraukų atsiradimo aplinkybės – daugelį jų muziejus gavo iš privačių asmenų, kai kurios buvo išsaugotos ar rastos po Antrojo pasaulinio karo ištuštėjusiuose miestuose ir miesteliuose, todėl dalyje fotografijų nėra identifikuoti jose pozuojantys asmenys. Kai kurios nuotraukos į Lietuvą sugrįžo trečios ar ketvirtos kartos Lietuvos žydų emigrantų dėka. Fotografijos, kaip istoriniai šaltiniai, leidžia ne tik pažinti praeities žmonių kasdienybę, bet ir išsaugoti jų patirtis bei emocijas, kurios dažnai neišliko rašytiniuose dokumentuose, taip pat atveria galimybę tyrinėti kultūrinius, socialinius ir net geografinius kontekstus.


	Mergaitės portretas visu ūgiu, XX a. I p., VGŽIM f 529	Studijinis vaiko portretas, XX a. 3–4 deš., VGŽIM f 498

Raya Magid-Markon čiuožia pačiūžomis, Vilnius, apie XX a. 4 deš., VGŽIM f 3918

Du maži vaikai žiemą, XX a. 3–4 deš., VGŽIM f 538

Dvi moterys žiemą, XX a. 3–4 deš., VGŽIM f 3718

Iš E. Misiulio nuotraukų komplekto VŽM 8412 (55 nuotr.)

Iš Etnos Fagov, 1926 m. emigravusios iš Lietuvos į Pietų Afrikos Sąjungą, prisiminimų:

Valgomasis buvo viduryje, mes turėjome krosnį, kurioje kepdavome beigelius. Mano mama stovėdavo, kepdavo beigelius, išimdavo juos iš krosnies. [...] žiemą ant krosnies būdavo tokia kaip iš plytų padaryta vieta – mes miegodavome ant krosnies, o kiek žemiau buvo tarsi dar viena maža sofa iš plytų. Žiemą ten vakarais sėdėdavome, plėšdavome plunksnas iš ančių ir žąsų. Sėdėdavome iki dvyliktos, iki pirmos valandos nakties, plėšdavome plunksnas – jas laikydavome pagalvėms, o jei ne, jas parduodavo. Tai ir buvo mūsų vakaro pramoga. Miegodavome ant tos mažos plytų sienelės prie krosnies – taip būdavo žiemą.

Tada išeidavome su rogėmis, čiuožinėdavome, eidavome čiuožti ant tikro ledo – ne to, ką jūs taip vadinate. Apsirengdavome labai šiltai, grįždavome į šiltus namus – nuostabu.

Etnos (Yettos) Fagov sakytinė istorija, 1984. KCI, ZA UCT BC949, Series A, A58.

VGŽIM f 294

Lėja Lapaika (iš kairės antroji) su draugais čiuožykloje, 1935, VGŽIM f 294

VGŽIM f 496

Jaunų vyrų (chalucų) grupinis portretas, apie 1930–1940, VGŽIM f 496

Chalucais (hebr. halucim / chalutzim) vadinti žydų pionieriai, daugiausia jaunimo judėjimų nariai, kurie XX a. pradžioje ruošėsi alijai (persikelti į Palestiną) ir kūrė kibucus.

VGŽIM f 537

Grupė jaunų vyrų miške – Jodeikio pušyne, XX a. 3–4 deš., VGŽIM f 537

VGŽIM f 530

Grupė jaunuolių prie kirpyklos, XX a. 3–4 deš., VGŽIM f 530

	Chanuka
	Žiemos laikotarpis susijęs su šviesos švente – Chanuka, kuri parodoje atsiskleidžia per muziejaus rinkiniuose saugomas chanukijas bei dreidelius. Chanuka (hebr. hanukkāh – pašventinimas), žydų šviesų šventė. Simbolizuoja Makabiejų pergalę prieš Sirijos karalių Antiochą IV Epifaną, kuris siekė išnaikinti žydų tautą, išniekino Antrąją Jeruzalės šventyklą, uždraudė skaityti ir studijuoti Torą. Šventės atributai liudija kultūros gyvybingumą.

VŽM 1018

Chanukija, aštuonių lizdų žemo suolelio tipo žvakidė, skirta Chanukos šventei, dekoruota liūtų, menoros ir karūnos motyvais, žalvaris, VŽM 1018

VŽM 989

Chanukija, metalas, XIX a. pab. – XX a. pr., Lenkija (?), VŽM 989

VGŽM 1670

Chanukija, metalas, XIX a. pab. – XX a. pr., Čekija, VŽM 1670


			Dreidlas
	Dreidlas, XIX a. II p., VŽM 6576		Vilkelis, arba dreidlas, yra vienas iš Chanukos šventės atributų. Chanuka – žydų šventė prisimenat pergalę II a. pr. m. e. prieš užkariautojus graikus, siekusius primesti žydams helenų religiją. Pasakojama, kad kai Izraelio žemėje seleukidai buvo uždraudę studijuoti Torą, studijos vykdavo paslapčia, apsimetant, kad jaunuoliai tiesiog žaidžia vilkeliais. Ant Izraelyje gaminamų vilkelių užrašyta: „Didis stebuklas įvyko čia“ (pirmosios žodžių raidės), ant vilkelių diasporoje – „Didis stebuklas įvyko ten“. Šiandien vilkeliai per Chanuką paprastai džiugina žydų vaikus.
	Dreidlas, XIX a. pab. – XX a. pr., VŽM 6577		Metalinis Chanukos vilkelis (dreidlas), keturkampio korpuso formos, su masyvia, vientiso liejimo rankenėle. Kiekvienoje korpuso plokštumoje išliestos reljefinės hebrajiškos raidės. Ant vilkelio matomos raidės נ, ג, ה, ש (nun, gimel, hei, šin), kurios žymi frazę „נס גדול היה שם“ – „ten įvyko didelis stebuklas“. Paviršius nelygus, šiurkščios faktūros, būdingos nešlifuotam liejiniui. Tokie vilkeliai naudoti Chanukos žaidime, kurio raidės primena šventės stebuklo istoriją. Vilkelius rado S. Grigoravičius 2006 m. netoli Musninkų.
	Dreidlas, XIX a. II p., VŽM 6579

Holokaustas

Žiema istorijoje siejama ne tik su džiaugsmu ir šventėmis – kartais ji tapdavo ir ypatingai sudėtingu metu. Metaforiškai ji primena skaudų Lietuvos istorijos tarpsnį: Holokaustą ir po jo sekusią pokario tuštumą.

Holokausto metais žiema virto sunkiu išlikimo išbandymu, paženklintu šalčio ir nepritekliaus. Nuotraukos primena, kad Holokausto aukos buvo konkretūs žmonės su savo istorijomis, kasdienybe – gyvenimu, kurio tėkmė buvo tragiškai nutraukta.

Lite XX amžiaus žiemą