MĖNESIO EKSPONATAS Jacques Lipchitz. Gyvenimo medis. 1971 Litografijų rinkinys, 98/250, signuotas, 66 x 45,5, VŽM 9627
Tai naujausias muziejaus eksponatas, įsigytas pagal „Muziejų veiklos skatinimo veiksmų planą“. Trys spalvotos litografijos specialiame aplanke buvo atspausdintos „Il Bisonte“ studijoje Florencijoje 1971 metais.
Šie kūriniai – tai eskiziniai projektai paskutiniam monumentaliam Žako Lipšico darbui – skulptūrai „Gyvenimo medis“, prie kurios jis dirbo daugiau nei dešimtmetį ir kurią, jau po menininko mirties, atidengė jo žmona Yulla Izraelyje, ant aukščiausios Jeruzalės kalvos Scopus.
Šį kūrinį, kurį menotyrininkas A. Wilkinson pavadino „judaizmo kvintesencija“, sudaro kompozicija iš svarbiausių pranašų, suaugintų į simbolinį medį – nuo apačioje stovinčio Abraomo iki viršuje esančio Mozės. Šiame medyje galime įžvelgti ir menoros siluetą, degančio krūmo liepsnas, regėtas Mozės ir kitus simbolius. Svarbiam savo kūriniui, kurį vadino „gyvenimo kūriniu“ Lipšicas skyrė daug laiko ir pastangų, ieškodamas geriausiai jo sumanymą atliepiančios formos. Buvo sukurta daugybė projektų pieštuku, pastele, litografija ir kt. technika, kurie ilgainiui virto atskirais kūriniais, kaip ir šis litografijų rinkinys. Meno istorikas Karlas Katzas, parašęs rinkiniui, apibūdino jį šiais žodžiais: “Lipchitzo „Gyvybės medis“ - tai kur kas daugiau nei susipynusios geneologinės atšakos, kuriomis viena karta seka kitą. Tai veikiau puikus grafinis ir plastinis žmonijos moralės šaknų vaizdinys, matomas per archetipines asmenybes, formavusias mūsų dvasinį paveldą.”
Kaip atrodo skulptūra, stovinti Jeruzalėje, galite pamatyti žemiau esančioje nuotraukoje:

Parengė Aušra Rožankevičiūtė