|
2026 m. Roš ha-Šana pasitinka 5787-uosius žydų kalendoriaus metus. Šventė prasideda penktadienį, rugsėjo 11 d., saulei leidžiantis, ir baigiasi sekmadienį, rugsėjo 13 d., sutemus. Kadangi pirmoji Roš ha-Šanos diena šiemet sutampa su Šabu, pagal tradicinę praktiką šofaras tą dieną nepučiamas; jo garsas skambės antrąją šventės dieną.
Šventės metu įprasta sveikinti linkint gerų ir saldžių metų – „Šana tova u-metuka“. Tradicinis palinkėjimas „Le-šana tova tikatevu ve-techatemu“ reiškia linkėjimą būti įrašytiems ir užantspauduotiems geriems metams. Šie žodžiai, kartu su šofaro, Dovydo žvaigždės, Jeruzalės, gėlių, šeimos ar klestėjimo vaizdiniais, dažnai tapdavo ir naujametinių atvirukų ikonografijos dalimi.
Vienas svarbiausių šventės simbolių – šofaras, avino ragas, kurio garsas kviečia pabusti dvasiškai, apmąstyti praėjusius metus ir pradėti naujus su gerais ketinimais. Roš ha-Šanos stalui būdingi simboliniai valgiai: obuoliai su medumi ir medumi gardinama apvali chala reiškia saldžių metų viltį, granato gausios sėklos – gerų darbų ir palaimos gausą. Kai kuriose bendruomenėse valgomi ir kiti simboliniai produktai. Paplitęs ir tašlicho paprotys – prie tekančio vandens skaitomos maldos, simboliškai atsisakant praėjusių metų nuodėmių.
Roš ha-Šana (hebr. ראש השנה, pažodžiui – „metų galva“) – žydų Naujieji metai, švenčiami pirmąją ir antrąją Tišrio mėnesio dienomis. Tai ne tik naujo kalendorinio ciklo pradžia, bet ir susikaupimo, savistabos bei atsinaujinimo metas. Roš ha-Šana pradeda Dešimt atgailos dienų, pasibaigiančių Jom Kipuru – Atpirkimo diena. Žydų religinėje tradicijoje šis laikotarpis siejamas su dieviškuoju teismu ir Gyvenimo knygos vaizdiniu: žmogus viliasi būti įrašytas ir „užantspauduotas“ geriems ateinantiems metams.
|
|
Virtualioje parodoje pristatomi Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus rinkiniuose saugomų Roš ha-Šanos naujametinių atvirukų rinkinys. Ji apima XX a. pirmosios pusės ir vėlesnių dešimtmečių atvirukus, fotografinius sveikinimus, faksimilinius perspaudus bei išskirtinius saldainių pakuočių popierėlius su naujametiniais linkėjimais. Eksponatai į muziejų pateko iš skirtingų šaltinių – šeimų archyvų, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Religijų istorijos muziejaus ir kitų rinkinių. Kai kurie atvirukai po Holokausto buvo rasti Vilniaus ar Kauno getų teritorijose, o vėliau perduoti pokariu trumpai veikusiam žydų muziejui. Atvirukų ikonografijoje vyrauja bibliniai personažai, šofaras, Jeruzalė, Dovydo žvaigždė, gėlės, šeimos portretai ir moderniosios epochos vaizdiniai.
Atskira virtualios parodos grupė – sulenkiami atvirukai su Vilniuje gimusio žydų dailininko Rafaelio Chvoleso (1913–2002) kūrinių reprodukcijomis. Juos skirtingais metais leido Prancūzijos žydų savišalpos draugijų sąjunga (l’Union des Sociétés Mutualistes Juives de France). Šiuose sveikinimuose Roš ha-Šanos tradicija susipina su jidiš ir hebrajų poezija, Izraelio ir Jeruzalės temomis bei Chvoleso tapyba – nuo šventinių ir liaudiškų siužetų iki gėlių, klezmerių ir Jeruzalės vaizdų.
|
