Lite XX amžiaus žiemą

Holokaustas

Žiema istorijoje siejama ne tik su džiaugsmu ir šventėmis – kartais ji tapdavo ir ypatingai sudėtingu metu. Metaforiškai ji primena skaudų Lietuvos istorijos tarpsnį: Holokaustą ir po jo sekusią pokario tuštumą. 

Holokausto metais žiema virto sunkiu išlikimo išbandymu, paženklintu šalčio ir nepritekliaus. Nuotraukos primena, kad Holokausto aukos buvo konkretūs žmonės su savo istorijomis, kasdienybe – gyvenimu, kurio tėkmė buvo tragiškai nutraukta. 

Sveikinimas su piešiniu berniuko iš Vokietijos mamai Chanukos proga, rastas Kauno IX forte, su Žydų muziejaus etikete, VŽM 4803 

Laiškas, rašytas Elenos Bermanaitės Marijai Dagilienei, kuri karo metu ją globojo, Kalėdų proga. 1943 m. gruodis, Jonučiai, VŽM 429, 1 lapas. 

Elena Bermanaitė (Lena Berman) prieš karą mokėsi Kauno Aušros mergaičių gimnazijoje. Tikybą dėstė gimnazijos kapelionas kanauninkas Stankevičius. Elenos tėvus sušaudė Kauno gete, o ji pabėgo. Mergaitę globojęs kanauninkas Stankevičius ją nusiuntė pas Pažaislio vienuoles. Paskui paprašė Garliavos klebono kunigo Pranciškaus Leono apgyvendinti Eleną pas patikimus parapijiečius. Kunigas P. Leonas nuvedė ją 1943 metų rudenį pas Dagilius. Dagilių vienkiemis buvo Jonučių kaime, visai netoli Garliavos. Marija Dagilienė – paprasta ūkininkė, nelankiusi mokyklos, pati išmoko skaityti ir rašyti. Prieš karą ji dalyvavo Lietuvos Moterų katalikių draugijos veikloje, asmeniškai pažinojo Vaižgantą. Marija Dagilienė buvo labai religinga moteris ir nuoširdžiai rūpinosi iš geto ištrūkusia mergaite. Kai artimiausi kaimynai ėmė įtarinėti, jog „Dagiliai slepia žydę“, Marija Dagilienė surado Elenai vietą kitur. Vėliau Elena Bermanaitė išėjo pas Kazlų Rūdos miškų partizanus ir ten laimingai sulaukė karo baigties.  

Iš: Gyvybę ir duoną nešančios rankos, 1 sąsiuvinis, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Vilnius, 1997 

Kauno getas. Fotografuota žiemą lauke. Žmonės stovi prie metalinių lovų krūvos. Reverse: išblukęs užrašas ranka žaliu rašalu hebrajiškais rašmenimis, užrašas ranka pieštuku: „Kauno getas“, violetinis spaudas: „LTSR / Revoliucijos Muziejus [...] Inv. Nr. 3866/1“, šifras f. n. apie 1941–1944 (?), Kaunas, fotografas gali būti Hiršas Kadušinas (?) (George Kadish / Zvi Kadushin), VŽM 9102-97-1 

Vilniaus Didžiojo geto vartai. Pagrindiniai Vilniaus geto (Didžiojo) vartai, Rūdninkų g. ir Visų Šventųjų g. sankryža, prie vartų stovi vežimas su arkliu, vyrai su baltais raiščiais ant kairio žasto. Fotografuota žiemą. Vilnius, 1942, VŽM 9102-67-1 

Penktadienis, 1943 sausio 1 d. 

Pirmoji 1943 metų diena. Naujųjų metų proga pasaulis pasipuošė balta spalva. Balta skaidri žiemos diena. Šiandien prasideda metai. Sutinkame juos su vieninteliu noru: išsilaisvinti iš Vilniaus geto. 

Icchokas Rudaševskis, Vilniaus geto dienoraštis, sudarė ir vertė Mindaugas Kvietkauskas. Vilnius: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, 2018.

Pokaris

Pokario žiemos fotografijose atsiveria žiemos tyla – Lietuvos peizažuose išnyra prarastų bendruomenių ženklai. Vienas menininkų, jautriai liudijusių šią netektį, buvo Rafaelis Chvolesas. 

Rafaelis Chvolesas gimė 1913 m. balandžio 25 d. Vilniuje. Mokėsi Vilniaus humanitarinėje gimnazijoje jidiš dėstomąja kalba. 1934 m. baigė Meninių amatų mokyklą, kur įgijo dekoratyvinės tapybos specialybę. Taip pat lankė privačias pamokas pas Marijoną Kuliešą, Eugenijų Kazimierovskį, Mozę Leibovskį, Aleksandrą Šturmaną ir Berą Zalkindą. Menininkas priklausė ir socialistinių kairiųjų pažiūrų Jaunųjų žydų literatų ir menininkų grupei Jung Vilne, ir Vilniaus žydų dailininkų draugijai, vienijusiai vyresnės kartos kūrėjus. 

1939–1941 m. jis dirbo Vileikos srities (dabar – Baltarusija) meno skyriuje, vadovavo Vaizduojamosios dailės mokyklai, dalyvavo parodose. Antrojo pasaulinio karo metus dailininkas praleido Rusijoje. Holokausto metu Vilniaus gete žuvo artimiausi Chvoleso žmonės. 

Rafaelis Chvolesas, Žiema. Siuvėjų sinagoga, 1956, kartonas, aliejus, VŽM 7325

Į pokario Vilnių Chvolesas grįžo vos pasibaigus karui ir čia atrado savo, kaip dailininko, misiją – įamžinti sugriautą Vilniaus senamiestį. Jis paliko gausų eskizų rinkinį, vaizduojantį suniokotos Lietuvos Jeruzalės griuvėsius. 1945–1947 m. sukūrė garsiausią savo kūrybos seriją Vilniaus getas. Nostalgiški prarasto žydiško Vilniaus vaizdai neatitiko stalinistinės cenzūros reikalaujamų „šviesaus socializmo“ temų, todėl pokario metais Chvoleso kūrybą vertino tik kiti dailininkai. 

(Daugiau apie R. Chvoleso biografiją ir kūrybą – Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje, Pylimo g. 4A, Vilniuje.)

Judelis Kacenbergas (1916–1978) – Lietuvos žydų kilmės fotografas ir žurnalistas. Prieš karą dirbo privačiose fotografijos ateljė, o Antrojo pasaulinio karo metais buvo laikraščio Tėvynė šaukia korespondentas, fotografavęs 16-ąją lietuviškąją diviziją. Nuo 1946 m. tris dešimtmečius dirbo komunistiniame dienraštyje Tiesa, dokumentavo pokario Lietuvos kasdienybę ir socialinius procesus. Jo nuotraukos tapo svarbia XX a. Lietuvos vizualinės istorijos dalimi.  

Žiemos rytas, Telšiai, apie XX a. 5–6 deš., fot. Judelis Kacenbergas, VGŽIM f 4564 

Pavasariui artėjant, apie XX a. 5–6 deš., fot. Chanonas Levinas, VGŽIM f 4539 

Iš D. Todeso nuotraukų rinkinio (69 vnt.), VZM 8856 

Chanonas Levinas (1914–1992) – Lietuvos fotografas, savo veiklą pradėjęs privačiose Jurbarko ir Kauno fotoateljė. Antrojo pasaulinio karo metu dirbo fotokorespondentu, o 1945–1980 m. buvo komunistinio dienraščio Tiesa fotografas, nuo 1965 m. – Iliustravimo skyriaus vedėjas. Jo reportažinėse, dažnai ideologizuotose fotografijose atsispindi karo realijos ir sovietinio gyvenimo vaizdai: kolektyvizacija, pramonės statybos, kultūros bei sporto įvykiai, taip pat esama portretų ir miestų peizažų. Levinas surengė kelias individualias parodas įvairiuose Lietuvos miestuose ir išleido fotoalbumą Gyvenimo žingsniai (1983). 

Rafaelis Chvolesas, Žiema Vilniuje, 1959, popierius, aliejus

Įvairias kultūros draugijas jungianti Prancūzijos žydų draugijų sąjunga kiekvienais metais iki dailininko mirties savo naujametiniams atvirukams pasirinkdavo Chvoleso kūrinius. 

Rafalelis Chvolesas, Bažnyčia žiemą, 1985, kartonas, aliejus, VŽM 5988  

Rafaelis Chvolesas, Žiema, 1956, kartonas, aliejus, VŽM 9196/68