0
Jūsų krepšelis tuščias.
Krepšelis atnaujintas
Nėra galimybes įsigyti nurodyto produkto kiekio.

Pasiteirauti dėl didesnio kiekio

Paieška

Vilniaus Gaono Žydų Istorijos Muziejus
Vilna Gaon Museum of Jewish History

0

JURBARKO ŽYDAI

 

 Iš Jurbarko kilusio žydo Chaimo Jofės (1916–1995) 1990 m. parengta kilnojamoji paroda

 
 

Lietuviai Jurbarko r. žydų gelbėtojai...

 

 
 
Jurbarko rajono žydų gelbėtojų sąrašas
 
Chaimo Jofės pateiktame sąraše yra netikslumų: 1. Petras Lekšaitis (ne Leksaitis) su žmona [Veronika Lekšaitiene] Ąžuolynės kaime gelbėjo Lebą [Leibą] Meigelį su Chaja [Tila] – nežinoma istorija; 2. Marijona Ambrulaitienė (ne Ambrutaitienė) ir Juozas Domskus – nežinoma istorija; 3. Antanina Galinaitytė-Totoraitienė ir Juozas Totoraitis gelbėjo Lazerį [Leizerį] Michalovskį (Michailovskį); 6. Veronika Bandienė Juditą Pacaitę priglaudė po karo, 1946 m.; 7. Dovydą Leviną (g. 1915) gelbėjo Petras (ne Polikarpas) Macijauskas

 

 
 
Dovydas Levinas (g. 1915) tarp Kauno geto griuvėsių
 
Dovydas Levinas (g. 1915) savo buvusioje slėptuvėje po krosnimi
 
D. Levino gelbėtojas Petras (ne Polikardas) Macijauskas 1944 rugpjūtį; fotografavo Dovydo Levino brolis Chanonas (Hananas) Levinas (1914–1992)
 

 

 

 

Gita Abramsonaitė (Bereznickienė, Gita Abramson-Bereznitsky, 1919–2000)
Jurbarko fotografo Natano Dovydo Abramsono dukra su savo gelbėtoja kauniete Marija Leščinskiene

  

 

 

Gita Abramsonaitė (Bereznickienė, Gita Abramson-Bereznitsky, 1919–2000), Jurbarko fotografo Natano Dovydo Abramsono dukra, su savo gelbėtojų kauniečių Leščinskų šeima

 

 
 
Judelis Rabinovičius (viršuje lange), iš dešinės stovi Paco sesuo, sėdi: Roza Rabinovičienė, Finienė, Pacienė, Fišelis Pacas, kaimynė
 
Judita Pacaitė su savo globėja Veronika Bandiene. 1961

 

 

 

Jurbarkietės žydės, iš kairės: Judita Pacaitė, Juditos teta Roza Rabinovičienė,
Sara Rabinovičiūtė. 1959

 

 

 

1990 m. Juditos Pacaitės-Mackevičienės liudijimas apie jos gelbėjimą Holokausto metais

   

 

 
 
Bluma Jozeferaitė, 16-osios lietuviškosios divizijos kareivė
 
Chana Švilerytė-Segalienė, išgelbėta Julijos ir Vinco Stanevičių (ne Stankevičių) šeimos

  

   

 

1989 metų Chanos Švilerytės-Segalienės liudijimas apie jos gelbėjimą Holokausto metais, 3 p. rusų kalba

     
     

  

 

Chaimo Jofės straipsnis „Antanina“ apie Leizerio Michalovskio gelbėjimą ir gelbėtojus Antaniną Galinaitytę-Totoraitienę ir jos vyrą Juozą Totoraitį Jurbarko r. laikraštyje „Šviesa“, 1990-12-04, Nr. 133 (5508)

   

 

 

 
Juozas ir Antanina Totoraičiai, Leizerio Michalovskio gelbėtojai
  Leizerio Michalovskio kapas

  

 
 
Juozas Sadauskas, Rachilės Jaminaitės (vėliau – Grigienė) gelbėtojas, per savo šimtmečio jubiliejų. Veliuona, 1974
 
Rachilė Jaminaitė prie Sadauskų namo Veliuonoje. 1943

 

 
 
Juozas Sadauskas, Rachilės Jaminaitės (vėliau – Grigienė) gelbėtojas, per savo šimtmečio jubiliejų. Veliuona, 1974
 
Rachilė Jaminaitė prie Sadauskų namo Veliuonoje. 1943

 

 

 
 
Rachilės Jaminaitės gelbėtojas Juozas Sadauskas per savo šimtmečio jubiliejų Veliuonoje 1974 m. su dukromis Ona, Aleksandra, Brone ir proanūke Sigita
 
Juozas Sadauskas per savo šimtmečio jubiliejų grėbia šieną. Veliuona, 1974

 

 
 
Rachilė Jaminaitė su savo tėvu Joseliu Jaminu prieš Antrąjį pasaulinį karą savo namų Jurbarke prieangyje
 
Mokytojas Jonas Sadauskas (1906–1948, Juozo Sadausko sūnus), Rachilės Jaminaitės gelbėtojas

  

 
Chaimas Leiba Tacas (1905 Girkalnis – 1981 Kaunas), išgelbėtas girkalnietės Elenos Laurinavičienės šeimos
 
Dvora Peisachsonaitė-Tacienė (Dora Peisachson-Tatz, 1915 Jurbarkas – 1991 Aškelonas)

 

 

 

Sąrašas. Jurbarko žydai 16-osios lietuviškosios divizijos kareiviai; raudonieji partizanai

  

 

Fašizmo aukos Jurbarke

 

 
Fišelio ir Hindės Pesės Pacų šeima per jų sūnaus Becalelio Paco (prie stalo trečias iš dešinės) gimtadienio šventę. Pirma iš dešinės sėdi Pacienė (Fišelio Paco motina) su anūke Judita Pacaite ant kelių, stovi iš dešinės į kairę Hindė Finaitė-Pacienė su sūnumi Eliju ant rankų, Fišelis Pacas (tėtis), priešais jį prie stalo sėdi sūnus Becalelis, kiti vaikai neidentifikuoti, prie durų stovi Fruma Naividelytė (žemesnė) (1917–1941). Jurbarkas, 1937.
Iš visų susirinkusiųjų tą 1937-ųjų dieną į Becalelio gimtadienį jo senelių namuose Jurbarke po Holokausto gyva liko tik Judita Pacaitė (Mackevičienė)

 

 

 

Jurbarkietės žydės, iš kairės į dešinę: Judita Pacaitė, Juditos teta Roza Rabinovičienė, Sara Rabinovičiūtė. 1959

 

  Sąrašas. Jurbarko žydai, išlikę gyvi koncentracijos stovyklose

 

  Rodyklė į Jurbarko žydų žudynių ir užkasimo vietą. 1991

 

 
 
Paminklas nacizmo aukoms Jurbarko r., Jurbarkų sen., Naujasodžių kaime.
1941 m. liepos 3 d. šioje vietoje nacių gestapas ir Jurbarko policija nužudė ir užkasė 370 Jurbarko ir apylinkių žydų, taip pat kelias dešimtis rusų ir lietuvių, tarp jų – skulptorių Vincą Grybą. 1958 m. čia perkelti ir nužudytų žydų palaikai iš Jurbarko apylinkių: iš Kalnėnų kaimo 909 nužudytųjų palaikai, iš Berancynės miško 700 nužudytųjų palaikai, iš Šilinės miško 143 nužudytųjų palaikai, iš Stakių gyvenvietės 80 nužudytųjų palaikai, iš Jurbarko m. šilo prie Mituvos 5 nužudytųjų palaikai.
1990–1991 m. paminklas rekonstruotas
 

Žiūrėta interneto prieigoje 2020-12-12

https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/45683249-5c95-4178-82f9-e401c6f98448

  

 
Mauša Gutšteinas (g. 1924), siuvėjas. Kalėjo Šiaulių gete, vėliau išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, išliko gyvas. Sovietmečiu repatrijavo į Izraelį.
 
Prie paminklo nacizmo aukoms Jurbarko r., Jurbarkų seniūnijoje, Naujasodžių kaime, iš kairės į dešinę: Jankelis Levinas, Dora Peisachsonaitė-Tacienė (1915–1991), Dobė Mostaitė-Rozenbergienė, Zalmanas Kaplanas, Jankelis Beimanas, Boruchas Portnojus, Michelis Rizmanas (Michael Risman)

 

  Jurbarko žydžių kolona, varoma į darbą, vėliau visos sušaudytos; paskutinis vyrų gretoje (kairėje) – Leizeris Michalovskis (liko gyvas); I-e moterų gretoje: 1-a Bela Eljaševaitė-Jofienė (Chaimo Jofės svainė), 2-a Bregausko vaistinės [įsteigta žydo Marko Bregovkio] provizorė; III-e gretoje Eva Zimanaitė iš Smalininkų, V-e gretoje Miasnikaitė, VI-e gretoje Mina Bederaitė. 1941

 

 
 
Idelkė Frankas prieš karą
 
Jurbarko žydai prie nacizmo aukų atminimo vietos Jurbarko r., Jurbarkų sen., Naujasodžių kaime: Zelda Frankaitė-Kromienė su dukra ir sūnumi jos tėvo Iciko Franko ir brolio Judelio Franko žuvimo vietoje

 

 
Išlikę gyvi Jurbarko žydai prie paminklo nacizmo aukoms atminti; iš kairės į dešinę: Tacienė, J. Tacas su kūdikiu, ..., ..., ..., Gita Abramsonaitė-Bereznickienė (1919–2000), Zalmanas Kaplanas, Dobė Mostaitė-Rozenbergienė, Chaimas Jofė, Bela Abramsonaitė-Kaplanienė (Gitos Abramsonaitės-Bereznickienės sesuo), R. Rozenbergas, Zelda Frankaitė-Kromienė, L. Šapiro, ... , Hindė Kobelkovskytė
 
Vandalų suniokota nacizmo aukų atminimo vietos Jurbarke tvora

 

  Išlikę gyvi jurbarkiečiai žydai prie nacizmo aukų atminimo vietos Jurbarko r., Jurbarkų sen., Naujasodžių kaime, iš kairės į dešinę: Simas (Šimonas) Beimanas, Zalmanas Kaplanas, Judelis Fleišeris, Heselis (Haskah) Magidovičius, Bela Abramsonaitė-Kaplanienė, Chaja Liubinaitė-Mejerovičienė, ...

 

 

 

Išlikę gyvi jurbarkiečiai žydai prie nacizmo aukų atminimo vietos Jurbarko r., Jurbarkų sen., Naujasodžių kaime, iš kairės į dešinę: ..., Boruchas Portnojus, Samuelis Mazuras, Chaimas Jofė, Ch. Kaplanas, ..., Pesė Navjaskytė, M. Žukauskas

 

 

 

 

 

Icikas Frankas, Zeldos Frankaitė-Kromienės (per Holokaustą išliko gyva) tėvas, Holokausto Jurbarke auka

 

 
 
Atminimo lenta nužudytiems Jurbarko žydams atminti Jeruzalėje, Izraelyje, miške, kurį 1966 m. pasodino išeiviai iš Jurbarko žydai; atminimo lentoje hebrajiškais rašmenimis iškaltas užrašas: „Šį mišką, skirtą Jurbarko žydų bendruomenės Lietuvoje kankiniams, sodino į Izraelį emigravę Jurbarko žydai ir Izraelio nacionalinis fondas išeivijoje“. Lentą 1966 m. gegužę atidengia Josifas (Juozas) Grinbergas ir Rachelė Karabelnik-Niv. Plačiau apie tai interneto prieigoje https://www.jewishgen.org/yizkor/jurbarkas/yur463.html.
 
Josifas (Juozas) Grinbergas (g. 1890) buvo geležies parduotuvės Jurbarke savininkas. 1941 m. birželio 14 d. ištremtas į Krasnojarsko kraštą, taip pat buvo ištremti, į Komiją, jo šeimos nariai: tėvas Morduchas Grinbergas (g. 1863), žmona Eugenija Grinbergienė (g. 1901), sūnus Ruvimas Grinbergas (g. 1929).
 
J. Grinbergas tremtyje išliko gyvas. Po karo repatrijavo į Izraelį.

 

 

 
 
Atminimo lentos žuvusiems Jurbarko žydams atidengimo ceremonija Jeruzalėje 1966 m. gegužę. 1966 m. išeiviai iš Jurbarko žydai pasodino Jurbarko žydų atminimui 1000 medelių mišką ir įrengė atminimo lentą su hebrajiškais rašmenimis iškaltu užrašu: „Šį mišką, skirtą Jurbarko žydų bendruomenės Lietuvoje kankiniams, sodino į Izraelį emigravę Jurbarko žydai ir Izraelio nacionalinis fondas išeivijoje“. Izraelio nacionalinio fondo išeivijoje atstovas Natanielis Ben Josefas iškilmes pradėjo Mordechajaus Gebirtigo (1877–1942) daina „Miestas dega“. Šimonas Simonovas pasakė kalbą, pabrėždamas, kad miškas bus Jurbarko kankinių atminimo vieta ir gyvas antkapis. Alisa Porat kalbėjo apie Jurbarko bendruomenės sunaikinimą. Rachelė Karabelnik-Niv ir Josefas Grinbergas atidengė atminimo lentą. Kadišą sukalbėjo Aharonas Samolnikas, Ben Male Josefas sugiedojo maldą El Malei Rachamim. Ceremonijos pabaigoje visi dalyviai sugiedojo giesmę Ani Maamin („Aš tikiu“).
Plačiau apie tai interneto prieigoje https://www.jewishgen.org/yizkor/jurbarkas/yur463.html

  

 
 
 
Mika Liubinaitė (1924–1943), Holokausto Jurbarke auka
 
Per Jurbarko žydų žudynes 1941 m. rugpjūčio 3 dieną Mika Liubinaitė liko gyva (aplinkybės nežinomos). Vėliau ją slėpė vietinis lietuvis Kazimieras Blažys. 1943-iųjų pavasarį Mika Liubinaitė ir jos gelbėtojas buvo suimti ir nužudyti.
Mikos Liubinaitės laiškas iš Jurbarko kalėjimo, 1943 m. kovo 14 d. rašytas jurbarkietei draugei Genei Petravičiūtei (interneto prieiga Jurbarkas, Lithuania (Pages 438 -453) (jewishgen.org)

 

   

 

Jurbarko žydų mokyklos moksleiviai ekskursijoje ORT (Draugija skleisti amatams ir žemės ūkiui tarp žydų) Kauno technikume, dešinėje – ORT Kauno technikumo direktorius Jokūbas Oleiskis (1899–1984, kituose šaltiniuose 1901–1981)

 

 

Jurbarko žydų kolona, varoma per Jurbarką kasti sau duobių

 

 
 
1) Jurbarko pradinės mokyklos mokytojo Benedikto Butkaus (1901–1970) baigiamoji klasė
2) Jurbarko gimnazijos šeštoji klasė (1939): I eilėje iš kairės: B. Domkutė, Mika Liubinaitė, A. Norkutė, E. Šuravinaitė, S. Geselkovičiūtė, V. Marcinkevičiūtė, B. Norkutė, A. Mataitytė, M. Šuravinaitė, A. Klimaitė; II eilėje: L. Bakšytė, O. Telertaitė, V. Jackevičiūtė, I. Juškaitytė; III eilėje: M. Jarovskytė, Furmanaitė, F. Šeškovičiūtė, Beimanaitė, darbų mokytoja Seniūnaitė (?Sofija Zažeckaitė?), seserys Poliakaitės, S. Jančiauskaitė, D. Alperavičiūtė, A. Balčaitytė, A. Povilaitytė, A. Jonaitytė, M. Pusdešrytė

  

 
Jurbarkiečių žydų Ivenskių šeima su giminaičiais, nužudyti 1941 m. Jurbarke
 
Abraomas Ivenskis su seserimi

  

  Jurbarko fotografo Natano Dovydo Abramsono žmona Pesė Rachelė Abramsonienė (Naividelytė) su dukromis Bela Abramsonaite (vėliau – Kaplanienė) ir Gita Abramsonaite (vėliau – Bereznickienė; 1919–2000). Seserys Abramsonaitės per Holokaustą išliko gyvos, jų motina nužudyta 1941 m. Jurbarke

 

  Pesė Rachelė (Naividelytė) Abramsonienė ir Motelis (Natanas) Abramsonas (Jurbarko fotografas). Abu nužudyti 1941 m. vasarą Jurbarke. Jų dukros Bela Abramsonaitė (vėliau – Kaplanienė) ir Gita Abramsonaitė (vėliau – Bereznickienė; 1919–2000) išliko gyvos.

 

 
Gita Abramsonaitė (Bereznickienė), Jurbarko žydų realinės gimnazijos mokinė
 
Šmuelis (Samuelis) Abramsonas (1912–1935), Gitos ir Belos Abramsonaičių brolis, nuskendo Nemune, gelbėdamas draugą. Pasak Emanuelio Koplovo, jo geriausias draugas Šmuelis Abramsonas nuskendo, plaukdamas į pogrindinį komunistų kuopelės susirinkimą (žiūrėta interneto prieigoje https://www.jewishgen.org/yizkor/jurbarkas/yur013.html#page16)

  

 
Mostų šeima: antras iš kairės Hilelis Mostas, toliau: Lėja Mostaitė (g. 1916), Motelis (Mordechajus) Mostas, Mauša (Mozė) Mostas, Faivelis Mostas, Judelis (Jehuda) Fleišeris, kėbule D. Mostas, priekyje Dobė Mostaitė (Mordechajaus Mosto dukra). Lėja Mostaitė ir jos dukterėčia Dobė Mostaitė (Rozenbergienė) liko gyvos po Štuthofo koncentracijos stovyklos, Jehuda Fleišeris (L. Mostaitės motinos Chajos Rivkos (Fleišer) Mostienės brolis) liko gyvas 16-ojoje lietuviškojoje šaulių divizijoje.
Prieškariu Mostų šeima Jurbarke užsiėmė krovinių gabenimo verslu.
Apie jurbarkiečių žydų Mostų šeimą ir gimines plačiau interneto prieigoje https://www.jewishgen.org/yizkor/jurbarkas/yur200.html, https://www.jewishgen.org/yizkor/jurbarkas/yur142.html#page160

  

 
Tarpukario Jurbarke prie Mostų šeimos krovinių gabenimo įmonės garažo, iš kairės į dešinę: Mauša (Mozė) Mostas (žuvo 16-ojoje lietuviškojoje šaulių divizijoje), Fišelis (Efraimas) Pacas (vertėsi urmo prekyba, nužudytas nacių), vairuotojas Romka (Romualdas) Levickas (g. apie 1903; 1944 m. pasitraukė į JAV. R. Levicko brolis mokytojas Mykolas Levickas, g. 1909 m., Antrojo pasaulinio karo metais buvo Jurbarko policijos viršininkas, vokiečių vertėjas, informatorius ir agentas, po 1941 m. liepos 3 dienos Jurbarko žydų egzekucijos pasiprašė atleidžiamas iš policijos viršininko pareigų (ttps://www.yivo.org/cimages/persecution_and_mass_murder_2006_cdss.pdf, https://kehilalinks.jewishgen.org/yurburg/bathesis.html)
Prieškariu Mostų šeima Jurbarke užsiėmė krovinių gabenimo verslu

  

 
 
Jurbarkiečiai Lietuvos nepriklausomybės kareiviai su kitais jurbarkiečiais, iš kairės į dešinę stovi: Mejeris Budraickis, Vilonskis, N. Šimno, O. Gutšteinas, M. Šapiro; sėdi: Leiba Karabelnikas, Ch. Kobelkovskis, Pesachas Gutšteinas
 
 
Jurbarko žydų parke, vadintame Tel Avivu, iš kairės į dešinę: Judelis Krupinskis, J. Rizmanas, J. Vilonskis, Š. Fainbergas, Joselis Kaplanas, A. Kobelkovskis

 

 
Jurbarko jaunuoliai Hiršas Šmuilovičius, Kokė Geselkovičiūtė, Leiba Karabelnikas, Fruma Šeškovičiūtė, Frida Cheinaitė varto savaitraštį Yiddishe Bilder („Žydų fotografija“)
 
Chaimas Raudanskis (Rudanskis, Rodensky), tarnautojas. Nuotrauka daryta 1935

 

  1980 metais liepos 3 d. išlikusio gyvo Jurbarko žydo Chaimo Jofės (1916–1995) prie paminklo nacių aukoms Jurbarke pasakyta kalba „Atmintis šaukia budėti“

 

  Jurbarkiečių žydų viešbučio savininkų Berzanerių šeima: Motelis (Mordechajus) Berzaneris su žmona Itele (Ida Feinberg) ir dukromis iš kairės į dešinę: Reizelė (1924–1941), Dinalė (g. 1930, Diana Berzaner-Tobin) ir Mita (Miriam, g. 1921, Miriam Berzaner-Gold) prieškariu. Tėvai ir dukra Reizelė nužudyti nacių. Dinalę ir Mitą motina 1939 m. išvežė į JAV, į Detroitą, paviešėjusi grįžo į Lietuvą pasiimti vyro ir kitos dukros, bet nespėjo išvykti. (The Memorial Book for the Jewish Community of Yurburg, Lithuania: Translation and Update: The Yurburg Yizkor Book, 2003, p. 174; interneto prieiga https://kehilalinks.jewishgen.org/yurburg/bathesis.html, https://kehilalinks.jewishgen.org/yurburg/bathesis.html#122)

 

 
Chaimas Jofė (kairėje) prie gimtųjų namų Jurbarke su Leiba Meigeliu. 1946
 
Chaimas Jofė (1916–1995) Antrojo pasaulinio karo metais kariavo 16-ojoje lietuviškojoje šaulių divizijoje, jo šeimos nariai nužudyti Jurbarke: motina Roza Jofienė, žmona Riva Jofienė, sūnus Leiba Jofė ir dukra Mina Jofaitė, brolis Chackelis Jofė su žmona Bela Eljaševaitė-Jofiene ir sūnumi Iciku Leiba Jofe

  

  Kauno kunigaikščio Vaidoto 8-ojo pulko II-ojo bataliono Varniuose karys Chaimas Jofė (su uniforma) prie savo namų Jurbarke su broliu Chackeliu Jofe, šio žmona Bela Jofiene ir brolio sūneliu Iciku. 1938

 

 
„Kauno tiesoje“ publikuotos buvusio Kauno geto kalinio Eliezerio Zilberio pateiktos nuotraukos: Kauno IX fortas: budelis, auka, lavonai
 
Kituose šaltiniuose – žydų moterų ir vaikų žudynių 1942 m. Estijoje Kalevi Lijvoje netoli Talino prie Baltijos jūros vaizdai

 

 
Buvusi Alterio Mordechajaus Šimonovo (Maksas Šimonovas) geležies parduotuvė (pastatas pastatytas 1885 m.) ir Šugamo namo kampas. Jurbarkas, 1989
Pereco Leibos Šugamo (g. 1884) šeima (žmona Rachilė (g. 1904), trys sūnūs Jankelis (g. 1920), Kušelis (g. 1924), Šaitelis (g. 1927) ir dukra Lina (g. 1940) 1941 m. birželio 14 d. ištremti į Komiją, paleisti 1958

  

 
Buvęs Jokūbo Goldės namas Kauno g., Jurbarke. 1989
Jokūbas Goldė užsiėmė didmenine prekyba, turėjo avalynės sandėlį ir parduotuvę, buvo keturių autobusų ir trijų sunkvežimių savininkas. Turėjo žmoną Musią, sūnų Leibą ir dukrą Taibę. Visi nužudyti

  

 
Buvęs dantų gydytojo ir vaistininko Mošės (Mozė, Moisejus) Riklerio (1880–1941) namas Kauno g., Jurbarke. 1989
Mošė Rikleris turėjo žmoną Rachelę (1890–1941), tris dukras – Fanią, Haną ir Reginą, ir du sūnus – Aaroną (g. 1912) ir Jakovą. Per Holokaustą gyvi išliko Fania, Aaronas ir Jakovas, išsigelbėjimo aplinkybės nežinomos

  

 
Buvę jurbarkiečių žydų Leizerio Michalovskio (išliko gyvas, išgelbėjo Totoraičių šeima), Iciko Peisachsono, Dovydo Karabelniko namai Gaisrinės (Ugniagesių) g., Jurbarke, 1989
 
Dovydas Karabelnikas (1884/5–1941) vertėsi miško prekyba, turėjo žmoną Miną (merg. Levinberg), keturias dukras – Černą (1906–1941), Rachelę (g. 1908), Rivką (1911–1941), Haną (g. 1915), ir sūnų Ariją Leibą (1918–1941). Visi nužudyti, išskyrus Rachelę ir Haną, kurios dar prieškariu skirtingu laiku repatrijavo į Eretz Israel

  

 
Buvęs Efraimo Heselkovičiaus (Heselovičius, Geselovičius) namas Kauno g., Jurbarke. 1989
Prekybininkas (eksportavo linus ir grūdus, turėjo daug samdomų darbininkų) Efraimas Geselovičius (g. 1878) su žmona Cipa (Cilia) (g. 1890) ir dukra Bete (Etti) (g. 1915) 1941 m. birželį 14 d. ištremti į RSFSR

  

   
Buvęs Osipo, tiksliau, turtingiausio Jurbarko žmogaus miško pirklio Jehudos Rabinovičiaus (Osipas buvo vienas iš jo aštuonių sūnų) namas Vytauto g. (buvusi Klišių g.), Jurbarke. 1989
Apie namą interneto prieigoje https://www.jewishgen.org/yizkor/jurbarkas/yur033.html

 

 
Motelis (Mordechajus) Polovinas su žmona Cile ir vaikais Faiveliu ir Gila prieškariu
 
Maksas Polovinas (g. 1896) 1941 m. birželio 14 d. ištremtas į Krasnojarsko kraštą, 1942 m. mirė tremtyje, jo žmona Cilė Polovinienė (g. 1914) su sūnumi Faiveliu Polovinu (g. 1937) ir dukra Gila (Lilia) Polovinaite (g. 1935) ištremti į Komiją. Polovinienė su vaikais paleista 1957 m., vėliau reptarijavo į Izraelį

 

  Polovinų manufaktūros parduotuvės nacionalizacija 1940 metais Jurbarke

  

 
Jurbarko žydai ir lietuviai po didžiojo 1940 metų gaisro Jurbarke, žydų parke Tel Avivas prie pavėsinės, kurioje buvo nemokamai dalijamas maistas.
Pasak iš Jurbarko kilusio Džeko Cossido (Jakob (Jakov, Jenkel) Chosid, g. 1917; 1937 m. emigravo į JAV) (interneto prieigoje https://kehilalinks.jewishgen.org/yurburg/Cossid_Album1.html), tai jurbarkiečių Tel Avivu vadintame parke, kuriame buvo ir Teodoro Herclio (Theodor Herzl) vardo žydų gimnazija, susirinkę po 1940 m. sovietų okupacijos alkę jurbarkiečiai žydai ir ne žydai prie pavėsinės, jurbarkiečių vadintos Riklerine, nes ją pastatydino Jurbarko vaistininkas ir visuomeninkas Mozė Rikleris.

 

  Kauno gatvės Jurbarke fragmentas tarpukariu.

 

  Jurbarke, Kauno g. 59, priešais Jurbarko komercinį banką (Jurbarko komercijos savitarpio kredito draugija) stovi iš kairės į dešinę: Mejeris Esas, Icikas Rochcas, Feigė Berkoverytė, Chana Magidovičiūtė, Riklė Berkoverytė, Henkė Bederytė. 1936.

 

  Jurbarko pradinės mokyklos mokiniai su mokytoju Teodoru Šuravinu (1889–1966), septyni šios grupės mokiniai žydai per Holokaustą buvo nužudyti.

  

 
Jurbarko pradinės mokyklos mokytojo Benedikto Butkaus (1901–1970) VI-ojo skyriaus mokiniai, pedagogai, tėvai. 1937
 
I eilėje iš kairės: 1) Miasnikaitė, 3) Epelbaumaitė, 5) Vilkaitis, 6) Jomantas, 10) Plyčius; II eilėje iš kairės: 4) Palubinskas 5) mokytoja Adelė Perevičienė (1896 Dusetos, Zarasai – 1969), 6) mokytojas Antanas Giedraitis-Giedrius (1892–1977), 7) A. Tamošaitytė, 8) mokytojas Benediktas Butkus (1901–1970), mokytojas Teodoras Šuravinas (1889–1966); III eilėje iš kairės: 3) Kuselevičiūtė, 5) Baronaitė, 7) Esaitė, 13) Plyčius; IV eilėje iš kairės 9) R. Rozenbergas

 

 
Jurbarko baldų dirbtuvės darbininkai tarpukariu:
I eilėje iš kairės į dešinę: 1) Jonas Sadauskas, 2) Antanas Pranckaitis, 3) Virbickas, 4) Arvydas Korys, 5) Richardas Dambrauskas, 6) Chaimas Jofė;
II eilėje iš kairės į dešinę: 1) Chaimas Achposandras, 2) Valteris Šefleris, 3) Krupinskaitė, 4) Frida Markeraitė, 5) Altkė Lamaitė, 6) Julius Čekos, 7) Antanas Naujokas
Jurbarke veikė Giršo Margolio, Oskaro Šeflerio, Karolio Kromo, Barkausko baldų dirbtuvės

 

 
Jurbarkiečių brolių Feinbergų (Fainbergų) įmonė: Šolemas (Šolomas) Feinbergas valdė malūną, Elijas Feinbergas – elektros jėgainę, Mejeris Feinbergas [turėjo sūnų Giršą (Gershon, Georg)] – lentpjūvę. Nuotraukose Giršas Feinbergas, malūnininkas J. Bakšys
 
Broliai Feinbergai atskirai arba kartu valdė ir eksploatavo garlaivius „Liūtas“, „Ekspresas“, „Prezidentas“, „Kęstutis“

 

 
Jurbarko staliai ir dažytojai (ligoninės statyba):
iš dešinės į kairę: 1) Chaimas Beras Liubovskis, 2) Romanas Trachanovičius, 3) Girša Feldmanas, 4) ... 5) ... 6) Berelis Fraktas, 7) Zorachas Mušesas, 8) ... 9) ... 10) Alfonsas Žuromskas, 11) Stasys Paškevičius

 

 
Jurbarko gydytojai Povilas Perevičius (1887 Bebarzdžių k., Debeikiai, Anykščiai – 1968), valstybinės plaučių ligų ligoninės Jurbarke vedėjas, ir Borisas Raichmanas tos pačios ligoninės gydytojas. 1939
 
Borisas Raichmanas (Reichmanas) su žmona Basia ir dukra Brone nužudytas Jurbarke 1941 m. liepos 3 dieną
Apie gydytoją P. Perevičių interneto prieigoje: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=2525

  

 
Jurbarko valstybinės plaučių ligų ligoninės ligoniai ir personalas, centre – ligoninės vedėjas Povilas Perevičius ir gydytojas Borisas Raichmanas.1939

Borisas Raichmanas (Reichmanas) su žmona Basia ir dukra Brone nužudytas Jurbarke 1941 m. liepos 3 dieną.
Apie gydytoją P. Perevičių interneto prieigoje: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=2525

  

 
Lietuvos karių ekskursija Nemunu valstybiniu (priklausė Kauno vandens kelių rajono įstaigai) garlaiviu „Vilnius“
 
Garlaivis ,,Vilnius“ buvo Lietuvos upininkystės pasididžiavimas. Kiekvienais metais šiam laivui atnaujinti buvo skiriama nemažai pinigų, kad atrodytų nepriekaištingai ir būtų reprezentacinis valstybinės įstaigos veidas. Dažnai šiuo laivu iš Kauno į Klaipėdą apžiūrėti Lietuvos pajūrio keliaudavo užsienio šalių diplomatai bei kiti garbingi svečiai. Pavyzdžiui, 1929 m. Lietuvoje lankęsis Tautų Sąjungos vyr. pasekretorius Yutaro Sugimiru keliavo šiuo garlaiviu į Klaipėdą. Taip pat šį laivą ekskursijoms išsinuomodavo to meto organizacijos ir draugijos. 1939 m. Europos krepšinio čempionatui rengusis vyrų krepšinio rinktinė taip pat naudojosi šiuo laivu, siekdama pasiruošti krepšinio turnyrui ir atgauti jėgas. Laivo valandos nuomos kaina siekdavo apie 72 Lt, tačiau ekskursijoms ir ypatingiems klientams, kaip kariuomenei, buvo taikomos 25−50 % nuolaida (file:///C:/Users/Fond04/Downloads/8695913.pdf, p.69)

  

 
Potvynis Jurbarke
 
Jurbarko uostas

 

 
Jurbarko Kauno gatvė valstybinės šventės dieną
 
Jurbarko arešto namai, prižiūrėtojas Zokas (stovi antras iš dešinės)

 

 
Tarpukario Jurbarko Kauno gatvė pavasarį. Dešinėje namo pakraigėje [...] Z[usmano] LEVITANO krautuvės iškaba
 
Tarpukario Jurbarko Klišių gatvė vasaros dieną. Ant namo balkono iškaba „P[incho] Sachnovičiaus / Galanterijos ir popieru / Krautuvė“

 

 
1935 metų Jurbarko miesto savivaldybės darbuotojai:
I eilėje iš kairės: 1) Alfonsas Puidokas, inžinierius elektrikas, statybos darbų vykdytojas, laisvamanis, mirė nuo džiovos; 2) Bronius Šulcas, sekretorius; 3) Kazimieras Čelkys, miesto tarybos narys ir burmistro pavaduotojas, 1945 m. ištremtas į Sibirą, ten mirė; 4) Josifas (Jurgis) Gepneris, burmistras, senas jurbarkietis, pažinojęs kiekvieną gyventoją, mokėjo lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių ir žydų kalbas, 1945 m. ištremtas į Sibirą, ten mirė; 5) Anelė Tamošaitytė, raštininkė, inkasuotoja; 6) Vincas Petravičius, ūkio vedėjas, 1941-07-03 nužudytas nacių; 7) Galūzas, raštininkas;
II eilėje iš kairės: 1) Aleksandras Novikovas, elektrikas, 1941 m. išvyko į Vokietiją, prasidėjus karui grįžo į Jurbarką kariška uniforma; 2) Kasiulis, areštinės sargas; 3) Šlioma Jozeferis, policininkas, tvarkė turgaus reikalus, išnešiodavo valdiškus raštus, 1941-07-03 nužudytas nacių; 4) Ignas Bieliauskas, senelių prieglaudos vedėjas, jaunalietuvininkas, aktyvistas, 1948 m. ištremtas į Sibirą, vėliau grįžo į Jurbarką; 5) Butkus, miesto panaktinis; 6) Jeronimas Jankauskas, savivaldybės raštininkas; 7) Aleksandras Pocius, policininkas, kurjeris; 8) Tetmejerienė, valytoja; 9) pavardė nežinoma, miesto panaktinis

 

  Jurbarko vaizdas nuo Nemuno pusės: užnemuniškiai keliauja į Jurbarko turgų. 1938

  

 

 

Jurbarko žydų kapinės

 

   

Jurbarko žydų senosios kapinės Naujasodžių kaime. 1989 m.

 

 

  Jurbarko žydų senosios kapinės Naujasodžių kaime
     
   
     
   

  

 
Chaimo Jofės tėvo Iciko Jofės (1876–1917) kapas ir antkapis su hebrajiškais rašmenimis
 
     
  Jurbarko žydų kapinės 1939 metais

   

  Šulinys buvusiose senosiose Jurbarko žydų kapinėse
     
  Chaimas Jofė (1916–1995) prie šulinio senosiose Jurbarko žydų kapinėse

  

  Chaimo Jofės straipsnis „Atgyja žydų kapinės“ leidinyje „Respublika,“ 1990-12-19, Nr. 298 (320); Kęstučio Skujaus nuotrauka

 

Talka Jurbarko žydų senosiose kapinėse 1990 m. spalio 24–27 dienomis

   
         
         
         
         
         
         
         
         
         
         
         
         
         
         

 

 

 

Paroda suformuota nepilna apimtimi. Šiuo metu informacija pildoma.

 

 

 
smart foreash
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti prisijungusius vartotojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo politika
Sutinku Išvalyti slapukus ir išeiti