PRIEŠ ŽYDUS NUKREIPTA RUSIJOS IMPERIJOS POLITIKA

 

© Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus

 

Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, beveik visa Lietuvos teritorija tapo Rusijos imperijos dalimi. Carinė valdžia su naujomis teritorijomis įgijo didžiulę iki tol nepažįstamą žydų bendruomenę, todėl beveik iš karto ėmėsi varžyti ir reguliuoti žydų gyvenimą. Jekaterina II nustatė sėslumo zonos ribas, tai yra apibrėžė teritoriją, už kurios žydams buvo draudžiama gyventi, neskaitant labai retų išimčių. 1804 m. buvo paskelbtas Žydų statutas, vėliau žydų padėtį reguliuojantys ir varžantys įstatymai paskelbti 1835 m. ir 1882 m. Jais buvo varžomos žydų ekonominės veiklos, siekiant juos rusifikuoti buvo mėginama reguliuoti švietimo sistemą. Vienas iš didžiausią traumą žydų kolektyvinėje sąmonėje palikusių įstatymų buvo 1827 m. priimta rekrūtų prievolė – nuostata į Rusijos imperijos armiją imti žydus nuo 12 m.