PIRMASIS NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS DEŠIMTMETIS – ATMINTIES BUMAS |
← |
Grupė žmonių Vidzgirio miške (prie Alytaus) paminklo masinėms žydų žudynių aukoms atidengimo ceremonijoje, 1993. Būryje taip pat ir Josifas Levinsonas (1917 – 2015), nepailstamai rūpinęsis Holokausto aukų žudynių vietų ir senųjų žydų kapinių deramu įamžinimu ir sutvarkymu.
© Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę bandyta įvertinti ir suvokti skaudžius istorinius įvykius, tačiau tolima laiko distancija ir ilgametė sovietinė patirtis sukėlė keblumų visuomenei deramai priimti ir įvertinti Holokaustą, kaip bendros lietuvių–žydų kolektyvinės atminties dalį. Nepaisant to, šiuo laikotarpiu prasideda „atminties bumas“, kuris viešojoje erdvėje reiškėsi įvairiomis formomis: žydų žudynių vietų fiksavimu, jų įamžinimu, diskusijomis, renginiais, publikacijomis, skirtingų „atminčių karais“. Svarbiausia – po ilgų tylos dešimtmečių nuo iš viešosios erdvės išstumtos žydų temos nutraukta užmaršties uždanga.
| ↑ | ← |
