Dr. Simono Strelcovo kalba per Šiaulių geto likvidavimo 80-mečiui skirtos parodos atidarymą |
← |
Publikuota: 2024-03-28
1944 metų liepos 15 dieną pradėtas likviduoti vienas didžiausių Lietuvos teritorijoje Šiaulių žydų getas. Apie 3 tūkst. jame kalintų žmonių buvo pervežti į Štuthofo ir Dachau koncentracijos stovyklas, iš kurių daugelis negrįžo. Iki karo Šiauliuose gyveno 14 tūkst., po jo mieste liko 350–500 žydų.
2024 m. kovo 28 dieną Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje Seime atidaryta Šiaulių žydų geto sunaikinimo 80-osioms metinėms skirta paroda.
Per jos atidarymą kalbėjęs Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius dr. Simonas Strelcovas teigė:
„Kaip asmenybė jaučiuosi tampriai susijęs su šiandienos paroda. Esu gimęs ir augęs Šiauliuose. Mano tetos tėveliai yra pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais, kadangi išgelbėjo Šiaulių geto kalinius nuo mirties. Todėl man svarbu, kad yra galimybė pažinti dar ne visiems pažįstamą mano gimtojo miesto istoriją.
Studijuodamas istoriją Vytauto Didžiojo universitete ne vienus metus dirbau Kauno IX forto muziejuje, ir mane iki šiol sukrečia prisiminimai, papasakoti geto kalinių.
Šiuo metu esu Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus vadovas ir kasdieniame darbe jaučiu tas problemas, su kuriomis susiduria mūsų visuomenė, bandydama priimti ir įsisąmoninti nepatogią ir skausmingą praeitį.
Didesnę savo profesinės veiklos dalį skyriau istorijos tyrimams. Istorijos mokslo nuopelnu praeities pažinimas ir suvokimas yra mano savasties ir esybės pagrindas. Istorija gali būti dramatiška, bauginanti arba įkvepianti. Svarbu suprasti ir empatiškai pajusti. Tačiau svarbiausia – jos nepamiršti.
Istorijos suvokimas yra bene stipriausias mūsų ginklas šiandien kovojant su antisemitizmu ir rasine neapykanta. Ekstremistinių pažiūrų augimas sukūrė pavojingą aplinką, o radikali netolerancija sukuria sąlygas visuomenei transformuotis į tą, kuri nesididžiuoja skirtumais, o demonizuoja tuos, kurie yra kitokie, kad sukurtų takoskyrą – MES ir JIE.
„Mes“ ir „jie“ idėja nuodija viešą diskursą ir sukuria pavojingą pleištą mūsų visuomenėje.
Išankstinis nusistatymas skatina sąmoningą tikrovės neigimą ir iškraipymą, kad būtų įtvirtintos išankstinės nuostatos.
„Mes“ ir „jie“ formato naudojimas ir kurios nors grupės nužmoginimas yra fašizmo pagrindas. Tai sena tiesa, kuri, deja, ir šiandien plačiai taikoma. Tie, kurie neprisimena praeities, yra pasmerkti ją kartoti. O tam, kad ji nepasikartotų, turime būti pasirengę kovoti už kiekvieno teisę būti kitokiu ir tuo pačiu išlikti MES.
Šiandien susirinkome į parodą, skirtą Šiaulių žydų geto sunaikinimo 80-osioms metinėms. Tos siaubingos geto kalinių istorijos iki šiol nėra tapusios mūsų visuomenės tapatybės sudedamąja dalimi. Privalome išnaudoti visus įmanomus resursus pasakoti apie istoriją taip, kad ji būtų paveiki ir, nepaisant to, kad ji baisi, o gal būtent dėl šios priežasties, taptų kiekvieno išjausta ir įsisąmoninta, kaip MŪSŲ VISŲ istorija.
Man taip pat akivaizdu, kad tai labai svarbu po spalio 7-osios žudynių. Tai labai svarbu ir siekiant sustabdyti politinį smurtą, kurį sukelia dezinformacija ir istorijos nežinojimas. Tai būtina, nes sustabdyti bet kokio antisemitizmo ir neapykantos augimą yra privaloma sąlyga, jeigu norime gyventi demokratijos pagrindais grįstoje visuomenėje ir civilizuotame pasaulyje.
Parodoje užfiksuotos istorijos, kurių niekada neturėtume pamiršti. Ne JIE, o MES negalime to pamiršti.“
Dalia Dėdinskaitė, Glebas Pyšniakas
Artūro Ustinovo nuotraukos
| ↑ | ← |
