Samuelio Bako sveikinimas Vilniui

Nebūna nė dienos, kad negalvočiau apie savo gimtąjį mylimą miestą Vilnių, nors mus skiria ištisas vandenynas.

Kasdien girdimos naujienos kelia gilų susirūpinimą.

 

Šiandien, matydamas ukrainiečių pabėgėlių – vaikų, moterų ir senolių – veidus, jų akis, pripildytas begalinio liūdesio, mintimis sugrįžtu į besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo dienas, ir prisimenu savo likimą.

 

Viskas taip pasikeitė bėgant pokario dešimtmečiams. Nepriklausoma Lietuva pripažino mano meno svarbą, kūrybos, kuri liudija Vilniuje gyvenusių žydų atminimą, bendruomenės, kuri buvo išnaikinta tragiškomis aplinkybėmis. Naujosios Lietuvos valdžios pritarimu buvo atidarytas Samuelio Bako muziejus, kuriame dirba nuostabūs žmonės, atsidavę draugai, besirūpinantys mano kūriniais ir kuriantys tiltą, jungiantį mano meną ir jį kontempliuojančius žmones.

 

Būtent mano kūriniai, suradę namus senoviniame mieste, parvedė mane namo, ir aš šiandien iš savo širdies gelmių, sveikinu Vilnių su 700-uoju jo egzistavimo gimtadieniu, siųsdamas pačius geriausius linkėjimus. Šie palinkėjimai sklinda iš išdidaus litvako širdies.

 

Samuel Bak, Jums - Samuelis Bakas.