Teisuolių alėja: Vincas Dailidavičius, Uršulė Dailidavičienė, Algimantas Dailidavičius |
← |
Publikuota: 2023-01-18
VINCAS DAILIDAVIČIUS
1903–1984
URŠULĖ DAILIDAVIČIENĖ
1897–1997
ALGIMANTAS DAILIDAVIČIUS
1931–2016
Karo metais buvo labai sunku, negalėjai pasitikėti nė vienu kaimynu. Tuo labiau valdžios atstovais, kurie dažnai atvažiuodavo į kaimą, kur mes gyvenome. Atvažiuoja vienu reikalu – dėl mokesčių mokėjimo, o nežinai, ko iš tiesų ieškos. Reikėjo elgtis labai atsargiai. Jeigu būtų sužinoję, kad slepiame žydus, visiems būtų grėsęs toks pat likimas.
Algimantas Dailidavičius
Pirmomis karo dienomis Vilkaviškio kareivinėse su visais miestelio žydais buvo uždaryti ir Maša bei Giršas Michnaickiai su dukra Frida. 1941-ųjų rugsėjį jiems pavyko pabėgti ir jie pateko į Kauno getą. O jų giminės buvo sušaudyti su visais Vilkaviškio žydais. 1943-iųjų lapkritį Michnaickiai pabėgo ir iš Kauno geto. Su jais ir Michnaickienės sesuo Ema Davidovičiūtė. Pagalbos ieškoti jie patraukė į gimtąjį Vilkaviškio kraštą. Michnaickius persekiojo nelaimės: mirė ką tik gimusi dukrelė, o trumpam pas ūkininką paliktą Fridą sužalojo kiaulės, kai ji nuo nepažįstamų žmonių pasislėpė kiaulių garde, todėl šeimininkai liepė Fridai išeiti. Išsigandusi, sužalota devynerių metų Frida vėlyvą 1943-iųjų lapkričio vakarą atklydo į Vinco ir Uršulės Dailidavičių namus Pagramdų kaime. Iš išvaizdos buvo aišku, kad ji žydaitė, bet vaikui skubiai reikėjo pagalbos. Dailidavičienė išprausė Fridą, sutvarstė žaizdas, pamaitino ir paguldė miegoti. Tėvai Fridą pas Dailidavičius rado tik po kelių dienų. Iki tol jų nepažinoti Vincas ir Uršulė Dailidavičiai su sūnumi Algimantu priglaudė Fridą, kol Michnaickiai susiras kitą vietą, bet rasti saugią vietą buvo ne taip paprasta. Taip Michnaickiai ir liko pas Dailidavičius iki karo pabaigos.
Iš: Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį.
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, 2018
| ↑ | ← |
