Apskritojo stalo diskusija: Spalvų atmintis. Šventė ir tragedija XX a. žydų kultūroje

Karo ir sugriovimų Ukrainoje fone netikėtai tampa aktuali Samuelio Bako, kurio vardu yra pavadintas muziejus, ir kuriame vyksta diskusija, tapyba. Jo paveikslas, vaizduojantis Vilniaus gatvę, užtvindytą pamestų raktų ir spynų, mums primena visų pabėgėlių iš karo nusiaubtų šalių likimą. S. Bako tėvas buvo nužudytas Paneriuose, o tapytojo iš Vienos - Ariko Brauerio, kurio kūryba pirmą kartą pristatoma Lietuvos visuomenei, tėvas žuvo Rygos gete. Ir Bakas ir Braueris savo kūryboje remiasi istorine tradicija, Biblija, legendomis.

 

Žydų šventės yra susijusios su žilos senovės mitais, legendomis, istoriniais pasakojimais, kurie netikėtai tampa reikšmingi ir mūsų gyvenamuoju laikotarpiu. Praeities įvykius, ar tai būtų Holokaustas, ar žydų tykoję pavojai jiems bėgant iš Egipto, įamžina meninės kūrybos vaizdiniai. XX a. vidurio Europos žydų dailininkų likimus sieja jų pasaulėvaizdį paveikę civilizaciniai sukrėtimai.

 

Diskusijos dalyviai aptaria atminties reikšmę žydų kultūroje, ir kultūros svarbą žydų istorijos atminčiai puoselėti.