MĖNESIO EKSPONATAS |
← |
Publikuota: 2022-03-07
MEGILAT ESTER – ESTEROS KNYGA
Šiemet pagal žydų kalendorių 14 adaro, t. y. kovo 16 dieną po saulėlydžio – 17 dieną iki saulėlydžio, švenčiama linksmiausia žydų šventė Purimas. Ši šventė vienintelė tradiciniame žydų kalendoriuje, per kurią leidžiami persirengimai, linksmi pasirodymai, jidiš kalba vadinami purimšpiliai (liet. Purimo vaidinimai). Per Purimą siunčiamos maisto dovanos draugams, dalijamos dovanos vargšams. Ši šventė skirta paminėti žydų bendruomenės išsigelbėjimą nuo išžudymo Persijoje V a. pr. m. e.
Su švente susiję įvykiai Persijoje aprašomi Esteros knygoje (hebr. Megilat Ester), dar kitaip vadinamą Esteros ritiniu. Esteros ritinį privalu, be kitų priedermių, per Purimo šventę skaityti vakare ir ryte po vakarinės ir rytinės maldų. Esteros ritiniui taikomi visi kanoniniai Toros ritinio parengimo reikalavimai. Jis surašomas ant košerinio pergamento rašalu. Šio straipsnio 2-oji iliustracija demonstruoja muziejuje saugomo Esteros ritinio pirmuosius lakštus (2 pav.), kuriuose minima ir Estera – žydų mergina, tapusi Persijos valdovo viena žmonų, apsaugojusi savo tautą nuo piktų Persijos karaliaus patarėjo Hamano kėslų išžudyti visą žydų bendruomenę Persijos imperijoje. Estera, dar vadinta Hadasos vardu, kuris žymėjo jos teisuoliškumą. Pats šventės pavadinimas būtent ir kilęs iš žodžio pur (hebr. burtas), kurį metė Hamanas, kad sužinotų, kada bus geriausia pradėti naikinti žydų bendruomenę.
Muziejaus rinkiniuose taip pat saugomas įdomus karalienės Esteros portretas – mikrograma „Karalienė Estera“ (1 pav.).
1 pav. Mikrograma „Ester hamalcha“ (Karalienė Estera), hebrajų k., popierius, spauda, apsk. Nr. VŽM 1152, fot. Paulius Račiūnas
Centre – Esteros su karūna ir mantija portretas visu ūgiu, kuriame hebrajiškai surašyta visa Esteros knyga. Viršutiniame dešiniajame kampe pavaizduota valdovo Achašverošo (Ahasvero) ranka su skeptru. Čia surašytas Esteros pergalės himnas auštant. Apatiniame dešiniajame kampe pavaizduoti jojantis žirgu Mordechajus, Esteros dėdė, ir Hamanas, vedantis Mordechajaus žirgą už pavadžio. Virš jų galvų hebrajiškai parašyti jų vardai. Visas išvardintas figūras įrėmina dviejų juostų rėmeliai, kampuose puošti geometrinio ornamento fragmentais. Juose surašyti skyrius „Zachor“, Haftara ir Toros skyrius, skaitomas per Purimo šventę.
Po portretu nurodomas mikrogramos autorius – soferis (Esteros knygą surašęs raštininkas) Jakov, kairiau – jo spaudas su centre lotyniškais rašmenimis pateikta soferio vardo versija ir inicialais – Jacob Sofer, JS.
2 pav. Megilat Ester (Esteros ritinys), pergamentas, rašalas, apsk. Nr. VŽM 1112, fot. Paulius Račiūnas
Parengė Rinkinių apskaitos, tyrinėjimo ir apsaugos skyriaus vedėja Ilona Murauskaitė
© Iš VGŽIM rinkinių
© Fotografijos Pauliaus Račiūno
↑ | ← |