Teisuolių alėja: Antanas Skeltys

 

1942-ųjų vasarą į savo tėviškę – sesers Onos ir jos vyro Jono Poniškaičio ūkį Žalvėderių kaime, Šakių rajone, iš Vytėnų pasisvečiuoti atvyko saleziečių vienuolyno valdytojas kunigas Antanas Skeltys. Sesuo kunigui prisipažino slapstanti septynerių metų žydų berniuką Izaoką Gliką ir paklausė, ar gerai daranti. Kunigas A. Skeltys pagyrė seserį ir pasisiūlė paimti Izaoką į vienuolyną ganyti žąsų.

Jankelis ir Malkė Glikai su 5 vaikais Izaoku, Peše, Mina, Leiba ir Kopeliu prieškariu gyveno Kudirkos Naumiestyje. Per pirmąsias Kudirkos Naumiesčio žydų žudynes 1941-ųjų liepos 4 d. buvo sušaudyta apie 250 žydų vyrų, senelių ir paauglių, tarp jų ir Jankelis Glikas su vyresniuoju sūnumi Leiba. Įpusėjus rugsėjui pasklido žinia, kad artimiausiomis dienomis sušaudys visus likusius miestelio žydus. Kadangi visiems kartu slapstytis buvo pavojinga, Glikai išsiskirstė: Malkė Glikienė, nešina septynmečiu Izaoku, ir su dukra Mina perbrido Šešupę ir pasiekė sutartą slėptuvę. Taip prasidėjo Glikų slapstymasis pas pavienius žmones ir geros valios ūkininkus, kol buvo sulaukta okupacijos pabaigos. Nacių okupacijos metais kunigo Antano Skelčio įsteigti saleziečių namai Vytėnuose tapo prieglobsčiu ir persekiojamiems žydams. Vienuolyne Izaokas Glikas sutiko ir daugiau našlaičių, kai kurie iš jų buvo žydų vaikai. Nuo 1942-ųjų rudens iki pat karo pabaigos Vytėnuose slapstėsi ir Izaoko sesuo Pešė. Kunigas Antanas Skeltys pakrikštijo Izaoką Gliką ir davė jam Antano vardą, Izaoko krikštatėviu tapo vienuolyne dirbęs mokytojas Jonas Stašaitis. Globotiniai nestokojo kunigo Antano Skelčio dėmesio, nuoširdaus rūpinimosi, nepaprastą kunigo gerumą išgelbėtas Izaokas Glikas prisiminė visą gyvenimą.

 

 

Iš: Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, 2018