0
Jūsų krepšelis tuščias.
Krepšelis atnaujintas
Nėra galimybes įsigyti nurodyto produkto kiekio.

Pasiteirauti dėl didesnio kiekio

Paieška

Vilniaus Gaono Žydų Istorijos Muziejus
Vilna Gaon Museum of Jewish History

0

MUZIEJAUS DIREKTORĖS DR. KAMILĖS RUPEIKAITĖS SVEIKINIMO ŽODIS SILVIOS FOTI KNYGOS PRISTATYMO PROGA

 
Publikuota: 2021-11-03

  Gerbiama ponia Silvia Foti, gerbiamieji diskusijos dalyviai ir visi susirinkusieji,

sveikindamasi su Jumis, visų pirma reiškiu apgailestavimą, kad šiuo metu esu ne Vilniuje ir negaliu dalyvauti šiame svarbiame susitikime, skirtame istorinės tiesos paieškoms ir sudėtingai atminties politikai Lietuvoje. Nors šiemet minime Holokausto Lietuvoje pradžios 80-metį, jo įvykdymo ir atminties tema vis dar nėra iškalbėta, vis dar opi, sukelianti prieštaringas dalies politikų ir visuomenės reakcijas.
 
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, po keturių dešimtmečių nebūties atkurtas 1989-aisiais, savo pirmąją nuolatinę ekspoziciją skyrė būtent Holokausto istorijai Lietuvoje, atvirai prabildamas apie įvairius jo aspektus, tarp jų ir vietinių gyventojų kolaboravimą su naciais. (Prasminga ir simboliška, kad šiandienos diskusiją moderuoja muziejaus atkūrimo iniciatorius ir pirmasis jo vadovas, gerbiamas Emanuelis Zingeris, kuris nūdien jau patyrusio politiko žvilgsniu gali įvertinti per Nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvos nueitą kelią istorinės atminties srityje, ir tai, kokie namų darbai mūsų šaliai vis dar sunkiai įveikiami.)
 
Per daugiau nei trisdešimt metų muziejus įsitvirtino kaip viena pagrindinių Holokausto istorijos tyrimų, jų sklaidos bei atminties įamžinimo institucijų Lietuvoje. Kartu su Austrijos atminties tarnyba Gedenkdienst muziejus inicijavo ir parengė Holokausto atlasą, kuriame surinkta, struktūruota ir koncentruotai pateikta informacija apie visas Lietuvoje esančias masinių žydų žudynių vietas. Esame pradėję ilgalaikį virtualų projektą „Lietuvos žydų bendruomenės Holokausto akivaizdoje: (ne)užmiršti vardai ir likimai“, kuriuo siekiame įamžinti išnaikintų Lietuvos žydų bendruomenių atmintį (deja, dėl žmogiškų resursų trūkumo šio projekto įgyvendinimas šiuo metu yra sustojęs.) Muziejaus savanoriai kasmet vyksta į įvairių Lietuvos miestų mokyklas su atvirais pokalbiais apie Holokaustą Lietuvoje ir jo vykdytojus.
 
Bendradarbiaudami su įvairias partneriais Lietuvoje ir užsienyje, šioje salėje esame surengę ne vieną seminarą ir konferenciją, skirtą Holokausto tyrimams, švietimui ir atminčiai. Esame pagrindinė institucija Lietuvoje, tirianti Lietuvos žydų gelbėjimo istorijas ir gelbėtojų atminimą įamžiname ekspozicijomis, kilnojamomis parodomis, leidiniais ir dokumentiniais filmais, nuolat teikiame konsultacijas šia tema įvairioms Lietuvos ir užsienio institucijoms, tyrėjams, žurnalistams. Kuriame naują, šiuolaikišką Holokausto istorijos Lietuvoje ir Vilniaus geto muziejų, kuris veiks išlikusiame Vilniaus geto bibliotekos pastate Žemaitijos gatvėje ir pakeis dabartinę, daugiau nei 30 metų gyvuojančią Holokausto ekspoziciją Pamėnkalnio gatvėje, ir turės specialią erdvę edukacinėms veikloms bei laikinoms parodoms.
 
Dar šiais metais pasirodys Panerių masinių žudynių vietai ir naujausiems jos tyrimams skirta kolektyvinė monografija, kurią parengė mūsų muziejaus ir Lietuvos istorijos instituto mokslininkai. Pastaraisiais metais atliktų istorinių, archeologinių ir geofizikinių (neinvazinių) tyrimų metu gauti duomenys bus pasitelkti tęsiant Panerių memorialo kompleksinio sutvarkymo darbus. Kitas svarbus leidinys, kuris, parengtas mūsų muziejaus mokslininkų pasirodys lapkričio pabaigoje, yra vieno iš YIVO vadovų ir Vilniaus geto dvasinio lyderio Zeligo Kalmanovičiaus dienoraštis, dalimis saugomas mūsų muziejuje ir YIVO institute Niujorke: dienoraščio pilna versija pirmą kartą pilnai publikuojama lietuvių ir anglų kalbomis, kartu su moksliniais komentarais. Vykdydami šiuos ir kitus projektus, remiamės laisvais, nepriklausomais istoriniais tyrimais ir bendradarbiaujame su tokiais pat principais dirbančiais kolegomis iš kitų institucijų.
 
Šiandien mus draugėn subūrė žurnalistė ir rašytoja iš Čikagos Silvia Foti, Jono Noreikos-Generolo Vėtros anūkė. Atviras ir drąsus jos kelias į istorinės tiesos paieškas, randant moralinių jėgų atsiriboti nuo per dešimtmečius įtvirtinto Jono Noreikos kaip lietuvių tautos herojaus paveikslo, ir siekiant išsiaiškinti savo senelio dalyvavimo Holokauste aplinkybes ir veiksmus yra bekompromisinis paraginimas mūsų valdžios institucijoms ir visuomenei į skaudžius istorinius įvykius žvelgti atvirai, asmeniškai, nebijant kelti klausimus ir ieškoti atsakymų. Ar, kaip visuomenė, pajėgsime susitarti, kas mums yra didvyriškumas, moralumas, kompromisas, herojus, išdavystė;  apsibrėžti, kur yra žmogiškumo riba, o kur jau prasideda kito naikinimas – nebūtinai iškart fizinis?.. Nėra moralu viena ranka pagerbti mūsų bendrapiliečių žydų gelbėtojus, o kita – žmones, vienaip ar kitaip prisidėjusius prie tų pačių bendrapiliečių žydų sistemingo naikinimo. Kaip išvengti politinės ir moralinės dviveidystės? Ar įmanoma susikalbėti skirtingose atminties politikos pusėse, ar vis dėlto nėra išeities iš susidariusio politinio ir moralinio akligatvio? Tai sudėtingi klausimai, tačiau tol, kol vyksta diskusijos, tikėjimas kužda, kad įmanoma. Linkiu produktyvaus susitikimo ir dėkoju visiems už dalyvavimą.
 
 
 
 
smart foreash
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti prisijungusius vartotojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo politika
Sutinku Išvalyti slapukus ir išeiti