Reaguodamas į vakar dienos mitinge prie Lietuvos Respublikos Seimo pasitelktą Holokausto simboliką, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus išreiškia solidarumą su tais, kurie pasisakė prieš šių simbolių naudojimą, iškraipantį Holokausto atmintį.
„Muziejus, nuosekliai ir kryptingai dirbdamas Holokausto tyrimų, švietimo ir atminties išsaugojimo srityse, pasisako prieš Holokausto vaizdinių naudojimą netinkamuose kontekstuose, prieš Holokaustą sumenkinančius palyginimus, kylančius tiek dėl istorinių žinių trūkumo, tiek ir dėl populistinių politinių ar socialinių motyvų“, teigia muziejaus direktorė Kamilė Rupeikaitė.
Pasak buvusio ilgamečio muziejaus vadovo, rašytojo Marko Zingerio, „Rytų Europos šalyse dėl komunistinės cenzūros plačioji visuomenė negalėjo suvokti kuo Holokaustas unikalus ir katastrofiškas žmonijos civilizacijai. Todėl šiais laikais Holokausto simbolika kartas nuo karto pasitelkiama tam, kad renginys į save atkreiptų žiniasklaidos dėmesį. Tai dryžuotos uniformos, kurias buvo priversti vilkėti koncentracijos stovyklų kaliniai, antsiuvai ant jų, žymintys politinius kalinius, homoseksualus, žydus ir kitus. Dar prieš keliolika metų šie ženklai gatvių susibūrimuose nebuvo naudojami. Tačiau šiuo metu žodis „Holokaustas“ (rečiau vartojama hebrajiška sąvoka Šoa) jau yra pakankamai įsišaknijęs mūsų visuomenės sąmonėje, kad jį galėtų pasitelkti politiniai populistai. Tokių atsiranda ne tik Rytų Europoje ir Lietuvoje, bet ir JAV, Prancūzijoje bei kitose Vakarų šalyse. Lietuvoje, kurios žemė yra permirkusi niekuo nekaltų žydų civilių krauju (yra daugiau nei 200 žydų žudynių vietų), toks politinis gestas yra vulgarus ir įžeidžiantis. Šiais metais, kai Lietuva mini Holokausto pradžios 80 – metį, tai yra spjūvis į veidą aukoms, stovėjusioms priešais žudikų šautuvus ir kulkosvaidžius“.