MĖNESIO EKSPONATAS

 

XVII a.

Apsk. Nr. VŽM 9111/1267

 

2011, 2016 – 2019 m. vykdytų Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijos archeologinių tyrimų metu rastas nemažas kiekis koklių fragmentų. 2018 m. rasti šeši fragmentai su liūto ar jo dalių atvaizdu. Vieną iš jų, su liūto figūra stovinčia ant užpakalinių letenų ir priekinėmis letenomis laikančia centrinį motyvą (skydą (?)), matome nuotraukoje.

 

Liūtas yra vienas seniausių simbolių žydų mene. Jis simbolizuoja Dievą, Izraelį ir Mesiją. Yra keturios tipinės liūtų vaizdavimo schemos: liūtas keturių gyvūnų grupėje kartu su ereliu, elniu ir leopardu; poriniai vienas priešais kitą gulintys ar tupintys liūtai vaizduojami kaip patikimi vartų ir Toros sergėtojai; piestu stovintys liūtai, simbolizuojantys dievišką galią vykdyti bausmę ar pasigailėti; heraldiniai ant užpakalinių letenų stovintys liūtai, priekinėmis letenomis laikantys centrinį motyvą (karūną, Gyvybės medį, menorą ar Sandoros plokštę.

 

Friziniai kokliai yra gulsčio stačiakampio formos, skirti krosnies sienų perėjimui į cokolį arba karnizą. Vilniaus mieste ankstyviausi šio tipo kokliai aptikti Vilniaus vyskupo valdoje ir sklype Klaipėdos g. 7A kartu su XV a. datuotinais kokliais. Vėliau šio tipo kokliai apie šimtą metų buvo nenaudojami. Atskiros frizinių koklių grupės Vilniuje vėl pradėtos gaminti ir naudoti XVII a. pirmoje pusėje. Viena iš grupių buvo kokliai su dviem liūtais laikančiais centre herbinį skydą su Gdansko miesto herbu.

 

Niunkaitė-Račiūnienė, Aistė. Lietuvos žydų tradicinio meno ir simbolių pasaulis: atvaizdai, vaizdiniai ir tekstai. Vilnius, 2011, p. 347-357.

Vilniaus kokliai XV – XVII amžiuje. Sud. Kęstutis Katalynas. Vilnius, 2015, p. 45-46.

 

Parengė Asta Vasiliauskaitė

Rinkinių apskaitos, tyrinėjimo ir apsaugos skyriaus rinkinių saugotoja-tyrinėtoja