0
Jūsų krepšelis tuščias.
Krepšelis atnaujintas
Nėra galimybes įsigyti nurodyto produkto kiekio.

Pasiteirauti dėl didesnio kiekio

Paieška

Vilniaus Gaono Žydų Istorijos Muziejus
Vilna Gaon Museum of Jewish History

0

MĖNESIO EKSPONATAS

 
Publikuota: 2021-04-02

  

Šiemet kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, pagal žydišką kalendorių pradedant Nisano 15-os dienos išvakarėmis, Lietuvos žydai, kaip ir visa pasaulio žydų bendruomenė, aštuonias dienas (Izraelyje – septynias) švenčia Pesachą – vieną svarbiausių žydams švenčių, žyminčią žydų išėjimą iš Egipto vergovės.

Centriniai šventės ritualų akcentai – visas šventės dienas nevartoti raugintų produktų, valgyti neraugintos tešlos duoną –  macus ir du pirmus šventės vakarus (Izraelyje –  tik pirmą vakarą) atlikti ritualinės vakarienės ceremoniją, kuri hebrajiškai vadinama sederiu (seder – tvarka) bei skaityti Pesacho pasakojimą (Hagada šel Pesach – hebr.), kuriame surašyta žydų išėjimo iš Egipto istorija, paaiškinta šventės ir sederio ritualinių akcentų (macos, charoseto, karčiųjų žalelių ir kitų) prasmė.
Pesacho Hagada – tarsi vedlys tiek pasirengiant šventei, tiek per ritualinę vakarienę. Ją sudaro Toros (Išėjimo knygos) fragmentai, jų aiškinimai, pasakojimai, maldos, šlovinimo psalmės. Kiekvienam žydui priedermė klausytis per sederį skaitomos Hagados ir pačiam sekti Hagados tekstą. Sederio dalyviai išgyvena žydų tautos kelią iš vergovės į laisvę, iš Egipto - į Pažadėtąją žemę tarsi jie patys būtų išėję iš Egipto.
 
Mūsų muziejaus rinkiniuose saugoma Abramo Dvoržeco spaustuvėje Vilniuje 1867 metais spausdinta Seder Hagada šel Pesach su pridėtomis maldomis, palaiminimais hebrajų kalba ir paaiškinimais vadinamąja hebrajų-vokiečių (Ivri taitš) kalba.
 
A. Dvoržecas savo spaustuvę Vilniuje atidarė 1829 metais. 1836 metais Rusijos imperijos vyriausybė uždraudė žydų spaustuves Rusijos imperijoje, išskyrus vieną Kijeve ir vieną Vilniuje. Nuo 1837 iki 1862 metų spausdinti žydų knygas monopolį turėjo Romų spaustuvė Vilniuje. 1862 metais, panaikinus draudimą spausdinti žydų knygas, A. Dvoržecas atnaujino spaustuvės veiklą, kurią tęsė  iki 1941 metų.
 
Šaltiniai
1. Žydai Lietuvoje. Sudarė Larisa Lempertienė, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Vilnius, 2009
2. Zingeris, Emanuelis. Filologiniai etiudai: knygų hebrajų ir jidiš kalbomis fondai Lietuvoje. Iš Žydų muziejus. Vilnius, 1994, p. 58–70.
 
 
Parengė Rinkinių apskaitos, tyrinėjimo ir apsaugos skyriaus vedėja Ilona Murauskaitė
© Fotografija Pauliaus Račiūno.
© Iš VGŽIM rinkinių.
 
smart foreash
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti prisijungusius vartotojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo politika
Sutinku Išvalyti slapukus ir išeiti