MĖNESIO EKSPONATAS

 Lietuva, XX a. pr., tekstilė, metaliniai siūlai, siuvinėjimas, 60,5 x 34 cm, apsk. Nr. VŽM 8140

 

 

Toros ritinys – vienas švenčiausių žydų sakralinių objektų. Toros (Mozės Penkiaknygės) tekstas, surašytas ant pergamento juodu rašalu specialiai tam parengto raštininko, hebrajiškai vadinamo sofer, pergamentą susukus ant dviejų ašių, prabangiai puošiamas  mantija (meil – hebr.), karūnomis (Keter Tora – Toros karūna, hebr.), skydeliais, kabinamais ant Toros mantijos (tas – hebr.) ir pagarbiai saugomas sinagogos aron kodeše (šventojoje spintoje – hebr.). Toros ritinys iš aron kodešo išimamas maldos metu.

 

Eksponuojamoji Toros ritinio mantija puošta tradiciniais žydų simboliais. Jos  centre – siuvinėta Dovydo žvaigždė, žvaigždės viduryje – hebrajiškas rašmuo ה (H), reiškiantis vieno iš Viešpaties vardų – Ha-Šem pirmąją raidę. Virš žvaigždės – viršutinio spindulio perpus perskirtas užrašas „Tora“, virš užrašo – laiminantys kohenų delnai. Šiuos simbolius geltonu baldakimu gaubia ir saugo Toros karūna su siuvinėtomis hebrajiškomis raidėmis כ (K) ir ת (T) (Keter Tora). Tarp simbolių – siuvinėti augaliniai ornamentai ir du priešais Šventyklą stovėję stulpai – Jachinas ir Boazas.

 

Šis meìlis drauge su Toros ritiniu, kurio fotografija čia taip pat pateikiama (apsk. nr. VŽM 8139) turi savo istoriją. Jie priklausė Kauno žydų bendruomenei. Per Antrąjį pasaulinį karą meìlis su Toros ritiniu buvo paslėpti Kauno Ohel Jakov choralinėje sinagogoje, vienoje iš nedaugelio išlikusių per karą, įrengtoje slėptuvėje. Po karo Tora dar kurį laiką naudota pamaldose. Šiandien meìlis su Toros ritiniu, perduotas  Kauno žydų religinės bendruomenės, saugomas mūsų muziejuje.