Mėnesio eksponatas |
← |
Publikuota: 2020-12-01
Muziejaus rinkiniuose saugomų eksponatų didžiausia vertė kartais slypi ne pačiame artefakte, bet jame atrandamose buvusių saugotojų ar šeimininkų paliktose žymėse. Būtent toks eksponatas yra ir šis kasdienis maldynas Sidur Hashalem išleistas Budapešte. Pats maldynas niekuo ypatingai neišsiskiria iš kitų šio pobūdžio knygų, tačiau jame esantis įrašas ir antspaudai mums pasakoja apie šio eksponato klajones ir besikeičiančius šeimininkus.
Vidinėje viršelio pusėje jidiš kalba ranka parašyta:
„Rasta 1944 rugsėjo 19 dieną Klogos lageryje (Estijoje) tarp nužudytų Vilniaus žydų kūnų.
Maldynėlį perdavė žurnalistas Parker.
A. Suckeveris
Įrašo autorius, vienas žymiausių jidiš kalba kūrusių poetų, Avromas Suckeveris. Jis gimė 1913 m. Smurgainyse, vaikystės metus praleido Sibire, būdamas devynerių su mama persikėlė į Vilnių. Čia pradėjo rašyti ir prisijungė prie modernistinio literatų ir menininkų sambūrio Jung Vilne (Jaunasis Vilnius). Holokausto metu poetas kalėjo Vilniaus gete ir buvo vienas iš žydų kultūros paveldą gelbėjusios “Popieriaus brigados” narių. Besibaigiant karui, kartu su Vilniaus gete veikusios Jungtinės partizanų organizacijos (FPO) nariais pabėgo iš geto ir prisijungė prie partizanų Baltarusijos miškuose.
Po Antrojo pasaulinio karo A. Suckeveris sugrįžo į Vilnių ir kartu su kitais Holokaustą išgyvenusiais mėgino atkurti žydų bendruomenės gyvenimą. Vienas tokių buvo ilgametis jo draugas, poetas Šmerkė Kačerginskis, Holokausto metu taip pat dirbęs „Popieriaus brigadoje“. Š. Kačerginskis į Vilnių sugrįžo pirmosiomis dienomis po karo ir, kaip vėliau rašė savo atsiminimuose, net nepajautė, kaip kojos jį nunešė tiesiai prie YIVO instituto pastato, kuriame buvo įrengta slėptuvė gelbėjamam žydų kultūros paveldui. Deja, jo laukė skaudus nusivylimas - YIVO pastatas buvo sugriautas ir prarasta viskas, kas jame buvo paslėpta. Tačiau „Popieriaus brigados“ nariai gelbėjamas kultūros vertybes slėpė keliose vietose. Sugrįžusieji skubėjo tikrinti visas šias vietas ir iš išlikusių slėptuvių traukti išsaugotas kultūros vertybes. Pirmiausiai jos buvo nešamos į A. Suckeverio ir Š. Kačerginskio butą Gedimino pr., tačiau greitai jame ėmė stigti vietos. Buvo nuspręsta įkurti žydų tyrimų institutą, kuris saugotų išgelbėtas kolekcijas ir kauptų naujas, pirmiausiai mėginant įamžinti nacių nusikaltimus. 1944 m. rugpjūčio 26 d. veiklą pradėjo Mokslo komisija, vėliau tapusi Žydų muziejumi. Jis veikė tik keletą metų ir stalinistinės antisemitinės kampanijos įkarštyje, 1949 m. birželį, buvo uždarytas. Knygoje matomas antspaudas rusų kalba atskleidžia, kad ji priklausė pokariniam Žydų muziejui.
Antrasis matomas antspaudas jidiš kalba nurodo, kad knyga kurį laiką priklausė asmeninei Mordechajaus Kacenelenbogeno, gyvenusio Vilniuje Žydų g. 1, bibliotekai.
Šis maldynas, išleistas Budapešte, atkeliavęs į vilniečio biblioteką Žydų g., lydėjo savo šeimininką ar kitą nežinomą skaitytoją į mirtį Klogos koncentracijos stovykloje, sugrįžo į Vilnių, jame knygos keliones užrašė poetas A. Suckeveris ir ji tapo pokarinio Žydų muziejaus kolekcijos dalimi. Savo klajones knyga užbaigė ir šiandien yra saugoma Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus rinkiniuose.
Parengė Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejaus ekspozicijos vadovė Saulė Valiūnaitė
| ↑ | ← |
