Grindų plytelės fragmentas
Apskaitos nr. VŽM 9090/2
Dydis: 14,5 x 11,2 cm, storis – 1,4 cm.
XIX a. pab. – XX a. pr.
Grindų plytelės fragmentas rastas 2018 m. Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (u.k. 25504) teritorijos, Upės g. P/PV dalyje, archeologinių žvalgomųjų tyrimų (vadovas K. Duderis) metu tarp G. Baravyko g. ir Baltojo tilto. Kartu su plytelės fragmentu rastas akmeninės plokštės fragmentas su įrašais jidiš rašmenimis. Pasak archeologo K. Duderio, šie radiniai į tyrimų vietą galėjo pakliūti iš greta stovėjusios per Antrąjį pasaulinį karą apgriautos Šnipiškių sinagogos. 1933 m. Šnipiškių priemiesčio plane matoma sinagogos vieta tarp centrinės universalinės parduotuvės ir buvusio viešbučio „Lietuva“. Statant centrinę universalinę parduotuvę, teritorijoje buvo vykdyti dideli žemės judinimo ir reljefo performavimo darbai, kurių metu sinagogos liekanos veikiausiai buvo nustumtos Neries pakrantės link.
Grindų plytelės vidinėje pusėje matomas įspaudas primena Dovydo žvaigždę. Archeologinių tyrimų metu plytelių su tokiu įspaudu rasta ir Treblinkos koncentracijos stovykloje, Lenkijoje, kuri veikė 1942-1943 m. Abiem atvejais pirminė archeologų išvada buvo tokia: įspaudas yra Dovydo žvaigždė.
1883 m. Jozefas ir Vladislovas Langės bei Janas Dzievulskis Opočne, Lenkijoje, įkūrė keramikos fabriką ir plytinę. Šio fabriko gamybinis ženklas, kuriuo žymėtos plytelės, buvo šešiakampė žvaigždė arba žvaigždė su abipus įspaustomis D bei L raidėmis.
Tad anksčiau minėtų archeologinių tyrimų metu rastos plytelės fragmento įspaudas yra Dziewulski i Lange fabriko gamybinis ženklas, o ne Dovydo žvaigždė.
Parengė Asta Vasiliauskaitė
Rinkinių apskaitos, tyrinėjimo ir apsaugos skyriaus rinkinių saugotoja-tyrinėtoja
© Nuotraukos Karolio Duderio
© Iš Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus rinkinių
