MUSAR JUDĖJIMAS

 

Dvasinis ir etinis Musar judėjimas, kaip tradicionalistinis atsakas, susiformavo kaip tik tuomet, kai žydų apšvietos, modernybės ir augančios sekuliarizacijos idėjos pradėjo skverbtis į žydų bendruomenę, ne retai atnešdamos taip pat ir dvasinę krizę, kurią kaip tik turėjo užpildyti musaristinė literatūra ir praktikos. Šio pietistinio judėjimo pradininku laikomas talmudistas Izraelis Salanteris (1810–1883). Jo mokymo metodas teikė pirmenybę asmeniniam dvasiniam tobulėjimui, dėmesį skiriant vidinės etikos ir moralės ugdymui per maldą, meditaciją ir savirefleksiją. 

Nuo individualios praktikos ir studijų, Musar išsivystė į bendruomeninę praktiką, kaip atsvara Haskalos skleidžiamoms akultūracijos idėjoms. XIX a. pab.–XX a. pr. musaristinis judėjimas ir mokymas išplito ir pasiekė lietuviškąsias ješivas.