Kopelio Simelovitziaus darbų paroda

Kopelis Simelovitzius gimė 1900 metais, Šeduvoje. 1915 m., pačiame Pirmojo pasaulinio karo įkarštyje, carinė Rusijos armija, baimindamasi galimo žydų bendradarbiavimo su vokiečiais, pradėjo organizuoti priverstinius Kauno ir Kuršo gubernijų žydų iškeldinimus į Rusijos gilumą.
Iki pat 1919 m. jaunasis Simelovitzius gyveno Vitebske ir studijavo pas buvusį M. Šagalo mokytoją, dailininką Yehudą Peną. Grįžęs į Šeduvą 5 metus dirbo dailės mokytoju pradinėje mokykloje.

1924 metais mirus K. Simelovičiaus motinai, dailininkas emigravo į Haifą (tuometinė Palestina), kur susidomėjo fotografija ir dirbo Ein Hai mošave (savanoriškai susivienijusių žydų gyvenvietė, kurios nariai užsiima žemės ūkiu; dab. Kfar Melal). Karštas ir drėgnas klimatas buvo nepakeliamas K. Simelovitziui, tad vėliau jis išvyko pas dėdę Samuelį Behrą, kuris Londone vertėsi užšaldytų kiaušinių importu. Šiame mieste K. Simelovitzius įgijo verslo žinių ir dėdės valia išvyko į Gentą (Belgiją), į dukterinę įmonę, dirbti finansų vadybininku. Kai įmonė buvo uždaryta, jis nutarė visą savo laiką skirti tapybai ir studijoms Gento akademijoje, kur mokėsi nuo 1932 iki 1937 metų. 1935 metais „Ghente Studiekring“ surengė pirmąją parodą. Ilgai nelaukęs išsinuomojo studiją Sint Maartens-Latem miestelyje, tuomet garsėjusiame kaip meno centras.

1939 m., likus vos vieneriems metams iki Belgijos nacistinės okupacijos pradžios, K. Simelovitziui buvo suteikta Belgijos pilietybė. Dėl šios priežasties jam nereikėjo slapstytis ir trejus metus dailininkas laisvai gyveno savo namuose Gente, adresu Rue des Sœurs Noires 4. 1942 m. jis buvo priverstas užsiregistruoti kaip žydas. K. Simelovičius buvo suimtas 1942 m. gruodį ir iki 1943 m. birželio 30 d. kalintas Gente, vėliau išsiųstas į Kazerne Dossin tranzitinę stovyklą Mechelene. Po šešių savaičių jis buvo deportuotas į Aušvicą, kuriame ir mirė.

Kopelis Simelovitzius. 1935 m. © Belgijos žydų muziejus.