Neįgaliems  Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
Valstybės biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi VĮ „Registrų centras“
Įstaigos kodas 190757374
Naugarduko g. 10/2, LT 01309, Vilnius
Tel: (85) 231 2357
Faks: (85) 231 2358
El. paštas: muziejus@jmuseum.lt
A. s. : LT347044060001122261, AB SEB bankas
Nėra PVM mokėtojas
APIE MUZIEJŲ
DOKUMENTAI
KONTAKTAI
PATALPŲ NUOMA
ISTORINIAI TYRIMAI
EKSPOZICIJOS
VEIKIANČIOS PARODOS
VIRTUALIOS PARODOS
KILNOJAMOS PARODOS
ŽYDŲ GELBĖTOJŲ CEREMONIJOS
EDUKACIJA
LEIDINIAI
ĮVYKIŲ ARCHYVAS
NUORODOS
MUZIEJAUS FINANSAVIMAS
SVEČIŲ KNYGA
MŪSŲ PARTNERIAI

Naujienos

 
 Ekspoziciniai padaliniai
Tolerancijos centras
Judaika. Istorija. Menas
Naugarduko g. 10/2, Vilnius
Holokausto ekspozicija
Pamėnkalnio g. 12, Vilnius  
Panerių memorialas
Agrastų g. 15, Vilnius  
Būsimasis Litvakų kultūros ir
meno centras
 

Pylimo g. 4, LT-01117, Vilnius

 

 

Muziejaus ekspozicinių padalinių
darbo laikas ir paslaugų kainos

Nedirbsime:
2016 m.
Lapkričio 1 d. – antradienį,
gruodžio 25–26 d. – sekmadienį, pirmadienį 


 

 

Nauja paroda

Paroda veiks nuo rugsėjo 21 d. iki lapkričio 30 d.

Pranešimas spaudai

 

Rugsėjo mėnesio eksponatas


Antanas Jaroševičius
(1870–1956)

 Plačiau

 

 

Naujienos:

DĖL ŽAKO LIPŠICO MUZIEJAUS DRUSKININKUOSE REKONSTRUKCIJOS



2016 rugsėjo 26 d.  Lietuvos Respublikos  kultūros ministerijoje įvyko viceministro dr. Romo Jarockio, Muziejų, bibliotekų ir archyvų skyriaus vedėjos Rūtos Pileckaitės bei vyriausiosios specialistės Vaivos Lankelienės  pasitarimas su Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus vadovybe dėl planų rekonstruoti  padalinį Druskininkuose ir įrengti modernų visus metus veikiantį Ž.Lipšico muziejų. Muziejus buvo uždarytas dėl remonto darbų ir bylinėjimosi dėl jų kokybės. Šiuo metu yra pakeistas pastato stogas, perdažytos išorinės sienos, atlikti paruošiamieji vidaus patalpų remonto darbai. Įsigyjami artefaktai ir kūriniai, rengiama sklaidai informacinė medžiaga (šeimos laiškai), kuri praturtins būsimą ekspoziciją. Yra parengta turinio koncepcija ir  ekspozicinis planas. Muziejaus direktorius J. M. Zingeris informavo, kad ekspozicinį planą reiktų atnaujinti, atsižvelgiant į naujas technologijos galimybes ir naujus eksponatus. Daugiau informacijos

 


 



J.E. Šimonas Peresas (viduryje) su LR Prezidente Dalia Grybauskaite kalbasi su
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriumi Marku Zingeriu

In Memoriam:
SHIMON PERES (1923–2016)

 Liūdime kartu su Izraelio žmonėmis netekus iškilaus politiko Nobelio taikos premijos laureato diplomato ir buvusio Izraelio prezidento Šimono Pereso. 2013 m. prezidentas Šimonas Peresas lankėsi Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejuje, atvykęs į Lietuvą su valstybiniu vizitu.



Prezidentė įteikia Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos / Robertas Dačkus

ŽYDŲ GELBĖTOJAI – DRĄSOS IR KILNUMO PAVYZDYS

Trečiadienis, rugsėjo 28 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo Lietuvos piliečius, kurie Antrojo pasaulinio karo metais, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir savo šeimai, gelbėjo žydus nuo nacių genocido. Iš jų 44 asmenims valstybinis apdovanojimas suteiktas po mirties.

Ceremonijos pradžioje Prezidentė pakvietė susirinkusiuosius tylos minute pagerbti buvusio Izraelio Prezidento, Nobelio Taikos premijos laureato ir netoli Vilniaus gimusio litvako Shimono Pereso atminimą.

„Šiandien praradome žmogų, kuris yra brangus pasaulio taikai, visai žmonijai ir Lietuvai. Šį rugsėjį išlydime jau antrą litvaką. Ką tik atsisveikinome su profesoriumi Leonidu Donskiu“, – sakė Prezidentė.

Šalies vadovė pabrėžė, kad tragiškoje Antrojo pasaulinio karo istorijoje žydų gelbėtojai, gelbėję gyvybes visoje Lietuvoje, yra ryškus šviesos spindulys.

„Visos gelbėjimo istorijos sukrečia. Jos liudija apie žmonių gebėjimą pasiaukoti. Dėl kito žmogaus, dėl svetimos šeimos vaiko – kaip dėl savo. Rizikuoti viskuo, kas pačiam be galo svarbu ir brangu“, – sakė Prezidentė.

Pasak Lietuvos vadovės, gyvenime beveik visada esama pasirinkimo. Jo būta ir tomis Antrojo pasaulinio karo dienomis.

„Tie drąsūs vyrai ir moterys galėjo nerizikuoti. Išlikti saugūs – tyliai stebėti arba iš viso apsimesti, kad nepastebi ir negirdi, kas vyksta aplinkui. Tačiau gelbėtojai matė tik vieną įmanomą kelią – atverti savo namų duris, pasidalinti pastoge, duonos kąsniu, širdies šiluma. Ir visa tai – žiauriausiomis karo aplinkybėmis. Aukščiau jų iškeliant žmogiškumą, užuojautą ne žodžiu, o veiksmu“, – pabrėžė Prezidentė.

Prezidentė palinkėjo visiems Lietuvos žmonėms didžiuotis žydų gelbėtojų dvasios kilnumu, drąsa ir saugoti jų tylių žygdarbių atminimą.

Šiemet rugsėjį minimos 75-osios Holokausto metinės. Visoje Lietuvoje įvyko atminties maršai, kuriais pagerbtas nacių okupacijos metais žiauriai išžudytų žydų atminimas. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta 195 000 žydų.

Prezidentės spaudos tarnyba

Remdamiesi autentiškais išsigelbėjusių žmonių liudijimais, pristatome asmenis, kurių kilnus poelgis įvertintas Lietuvos valstybiniu apdovanojimu – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Apdovanojimo ceremonijos bukletas „Gyvenimą dovanojusios širdys“

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus Marko Zingerio kalba LR Prezidentūroje


ATIDARYTA MEDALIŲ PARODA „ŽENKLAI ATEIČIAI“



Parodos „Ženklai ateičiai“ atidarymo akimirkos


Iš kairės: parodos kuratorė Vilma Gradinskaitė, a. a. menininko Edmundo Frėjaus duktė dr. Monika Frėjutė Rakauskienė, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris

Rugsėjo 21 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre  buvo atidaryta medalių paroda „Ženklai ateičiai. Medaliai iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ir privačių kolekcijų“. Parodoje pristatomi septyni garsūs Lietuvos autoriai: Erikas Daugulis, Edmundas Frėjus, Romualdas Inčirauskas, Tamara Janova, Antanas Olbutas, Leo Ray (Levas Raibšteinas) ir Dovydas Zundelovičius. Šiuos dailininkus sieja panašios biografijos, kūrybinė veikla ir draugystė: jie gimė pokarinėje penktojo dešimtmečio Lietuvoje, mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume ar Valstybiniame dailės institute Vilniuje, tik baigę mokslus aktyviai ėmė dalyvauti įvairiose trienalėse, parodose ir konkursuose. Daugiau informacijos


 



LIETUVOJE VĖL SKAMBĖS NUŽUDYTŲ ŽYDŲ VARDAI

Minint 75-ąsias Lietuvos žydų žudynių metines, rugsėjo 22 ir 23 dienomis, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir jos išvakarėse, Lietuvoje bus skaitomi Holokausto aukų vardai. Ištariant konkrečioje vietovėje gyvenusių žmonių vardus ir pavardes pilietinė iniciatyva VARDAI kviečia prisiminti žiauriai sunaikintus Lietuvos gyventojus.

Pasak VARDŲ koordinatorės, VVGŽM muziejininkės Mildos Jakulytės-Vasil, ,,Žmogus nėra skaičius. Šis vardų skaitymas – tai asmeninė atminimo ir empatijos išraiška. Einant pro šalį, pakanka stabtelėti 5 minutėm. Laukiami visi, norintys prisiminti.“ Dalyvavusių renginiuose teigimu, būtent toks Holokausto aukų prisiminimas padeda labai asmeniškai pajusti tragedijos mastą. Kai ištari žmogaus vardą, nebegali apsimesti, kad tas žmogus negyveno, ir statistika, jog Antrojo pasaulinio karo metais sunaikinti 90 procentų iš 220 tūkstančių Lietuvoje gyvenusių žydų, pradeda reikšti ne tik skaičius. 

VARDŲ skaitymai viešose Lietuvos miestų ir miestelių vietose vyksta jau šeštus metus ir prie jos prisijungia vis daugiau bendruomenių. Šiais metais Holokausto aukų vardus skaityti planuojama beveik keliose dešimtyse Lietuvos miestų ir miestelių – Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Ukmergėje, Merkinėje, Molėtuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Švėkšnoje, Dieveniškėse, Eišiškėse, Kretingoje, Jurbarke, Žemaičių Naumiestyje ir kitur. Taip pat daugelyje šių vietų rengiami ir papildomi renginiai – tvarkomos žudynių vietos, lankomos senosios žydų kapinės, organizuojami susitikimai su išsigelbėjusiaisiais.

Holokausto aukų VARDŲ skaitymų rugsėjo 22–23 d. vietos ir laikas

Daugiau informacijos:
https://vardu.wordpress.com/, „Facebook“ grupėje VARDAI, www.jmuseum.lt
Kontaktai: VARDŲ koordinatorė Milda Jakulytė-Vasil
Tel. 8 612 37 573
El. paštas milda@holocaustatlas.lt



Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Raštijos rinkinį papildė Vilniaus spaustuvėje
1886 metais išspausdintas maldynas, arba hebrajiškai – sidur

Šis spaudinys – dr. Jay Levino iš JAV  dovana, muziejų pasiekusi šių metų rugpjūtį. Dr. Jay Levinas yra reformuotos žydų bendruomenės Temple Israel, įsikūrusios Vest Blumfilde, Mičigane, narys.

Muziejus didžiai dėkingas dr. Jay Levinui už reikšmingą ir vertingą dovaną, turinčią savo legendą. Maldynas sugrįžo į miestą, kuriame buvo išspausdintas – į Vilnę, Lietuvos žydų tradicinės ir sekuliariosios kultūros lopšį tarpukariu.



Maldynas reikšmingas muziejaus kolekcijai, nes reprezentuoja vieną garsių žydų knygų spaustuvių, veikusių nuo 1862 m., Vilniuje – Jehudos Leibos Maco, kaip nurodoma knygos metrikoje: Sidur „Korban mincha“, Vilna, L. Maco spaustuvė, 1886. Skaityti daugiau


 RHONA GORVY (1921–2016-07-13): Į TĖVŲ ŽEMĘ SUGRĮŽUSI KŪRYBA


Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų šių metų liepos 13 dieną pasiekė didžiulė dovana – per pusantro šimto  Lietuvos žydų kilmės dailininkės iš Pietų Afrikos Respublikos Rhonos Gorvy grafikos darbų, pora skulptūrų.

Rhona Gorvy (mergautine pavarde Penn), gimusi jau Pietų Afrikoje, be galo troško, kad jos kūryba grįžtų į  tėvų, kilusių iš Plungės ir Švenčionių, žemę. Taip ir įvyko dailininkės dukters Elaine Gorvy pastangomis ir visos Gorvy šeimos dėka.

Dailininkės Rhonos Gorvy gyvybė užgeso būtent liepos 13-ąją, kai jos darbai iš Pietų Afrikos Respublikos pasiekė Lietuvą, mūsų muziejų. Tačiau dialogas tęsiasi: Rhonos Gorvy grafikos darbai byloja mums apie autorės siekius išreikšti gyvenimo patirtį ir niekuomet jos neapleidusį ryšį su Lietuva meno kalba. Dailininkė  itin brangino savo litvakiškąsias  šaknis.

Gerbdami paskutinę Rhonos Gorvy valią, dėkodami jos šeimai už suteiktą galimybę nemažą dalį jos kūrybos saugoti savo muziejuje ir praturtinti Lietuvos žydų kilmės dailininkų darbų rinkinius, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus muziejininkai pasirengę netolimoje ateityje atidaryti Rhonos Gorvy dailės darbų parodą.

Šiuo metu dovanoti darbai tvarkomi, tyrinėjami, kad visuomenei būtų pristatyti ekspozicijoje, atskleisiančioje Rhonos Gorvy asmenybės daugiaplaniškumą, charizmą, platų jos talento spektrą – grafika, skulptūra, poezija.

Šiandien siūlome susipažinti su Rhonos Gorvy kūrybine biografija ir dalimi mūsų muziejui dovanotų jos darbų, kuriuos galima pamatyti čia.

Parengė Ilona Murauskaitė
Rinkinių apskaitos, tyrinėjimo ir apsaugos skyriaus vedėja
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus


 

LIETUVA PRISIJUNGIA PRIE DIDŽIAUSIO EUROPOS MEMORIALO PO ATVIRU DANGUMI

Keturių didžiųjų Lietuvos miestų šaligatvių grindinyje suspindės „Atminimo akmenys“ – memorialinės plytelės, kurias iki šiol buvo galima pamatyti tik kitų Europos valstybių miestuose. Plyteles įrengs pats idėjos autorius, garsus vokiečių architektas ir menininkas Gunteris Demnigas,  „Atminimo akmenis“.

„Atminimo akmenų“ memorialas yra išsibarstęs po aštuoniolika Europos valstybių bei šimtus miestų. Jis skirtas atminti tūkstančiams žmonių, kurie dirbo ir kūrė daugelyje Europos miestų, bet Holokausto metu buvo tarsi ištrinti iš jų žemėlapių. „Mano projektas ir idėja buvo skirtas visai Europai, visoms šalims, kurias okupavo vokiečių armija. Lietuva buvo viena iš pagrindinių vietų, kurioje vyko nusikaltimai žmoniškumui“, – sako G. Demnigas.

Lietuva yra pirmoji Baltijos valstybė, kurioje beveik dviem dešimtims Holokausto aukų – žydų ir romų – bus padėtos atminimo plytelės gatvės grindiniuose. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje atsirasiantys akmenys primins asmeninę žmogaus, gyvenusio ar dirbusio toje vietoje, istoriją. Skaityti plačiau
Dar viena nuoroda apie šį projektą:

http://manoteises.lt/straipsnis/atminimo-akmenys-gunterio-demnigo-misija/
 


Iš kairės: parodos kuratorė Vilma Gradinskaitė, a. a. menininko Edmundo Frėjaus duktė dr. Monika Frėjutė Rakauskienė, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris


Parodos „Ženklai ateičiai“ atidarymo akimirkos

Informacija atnaujinta: 9/30/2016
Informacija
2016.07.13

 

 

KAINORAŠTIS

 

***

Norintiems užsisakyti ekskursiją iš anksto skambinkite
tel. (8 5) 212 0112,
tel. (8 5) 231 2357
(Tolerancijos centras),
tel. (8 5) 212 7083 (Holokausto ekspozicija) arba

el. p
. muziejus@jmuseum.lt

 

***


Dėl edukacinės programos VVGŽM maloniai prašome kreiptis
mob. tel. (8 5) 212 0112, 8 689 86 191
tel. (8 5) 231 2357
el. p. muziejus@jmuseum.lt

 

***


Tolerancijos centro darbo laikas:

pirmadienį, ketvirtadienį 10–18,
antradienį–trečiadienį 10–19,
penktadienį 10–16,
šeštadienį nedirbame,
sekmadienį 10–17

 

***

 

Holokausto ekspozicijos darbo laikas:

pirmadienį–ketvirtadienį 9–17,
penktadienį 9–16,
šeštadienį nedirbame,
sekmadienį 10–16

 

Edukacinė programa Holokausto ekspozicijoje,
Pamėnkalnio g. 12, Vilniuje

 

Programa skirta 7–12 klasėms

Edukacinės programos kaina 1,00 € mokiniui


Informacijai ir rezervavimui tel. (8 5) 212 7083,
el. paštas milda@holocaustatlas.lt

 

***

 

Panerių memorialas:

Nuo spalio iki balandžio mėn. muziejus atidaromas pagal pageidavimą

pirmadienį–nedirbame,
antradienį–sekmadienį 9–17

 

***

 

 

Norintiems užsisakyti ekskursiją Panerių memoriale
skambinkite tel.
+370 699 90 384 arba elektroniniu paštu: mantas@jmuseum.lt
Ne mažiau kaip vieną dieną iki planuojamos ekskursijos

 

 

***

Kviečiame į nuolatines ekspozicijas Tolerancijos centre:

 

Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa

 

Žydų gyvenimas Lietuvoje

 

Dingęs pasaulis

 

Sunaikinto litvakiškojo pasaulio ženklai
Gerardo Bagdonavičiaus kūryboje

***

Bibliotekos darbo laikas:

pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais  – nuo 13.00 iki 17.00 val.

antradieniais, ketvirtadieniais –  nuo 11.00 iki 15.00 val.

Tel. (8 5) 261 3128

Mob. +370 652 70179

***

Mieli muziejaus lankytojai,

minėdami II pasaulinio karo pabaigos 70-metį,

kviečiame jus dalintis savo prisiminimais ir nuotraukomis.

Prašytume susisiekti su mumis adresu: muziejus@jmuseum.lt

***

DU PROCENTUS PAJAMŲ MOKESČIO SKIRKITE MUZIEJUI
Skirkite 2 proc. pajamų mokesčio Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejui ir taip paremkite jo veiklą.

Daugiau informacijos

 

 

 

 


 

 

© Penki Kontinentai 2006. Visos teisės saugomos.