Neįgaliems  Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
Įstaigos kodas 190757374
Naugarduko g. 10/2, LT 01309, Vilnius
Tel: (85) 231 2357
Faks: (85) 231 2358
El. paštas: muziejus@jmuseum.lt
MISIJA
EKSPOZICINIAI PADALINIAI :::
TOLERANCIJOS CENTRAS
HOLOKAUSTO EKSPOZICIJA
PANERIŲ MEMORIALAS
ISTORINĖS EKSPOZICIJOS
ŽAKO LIPŠICO MEMORIALINIS MUZIEJUS DRUSKININKUOSE
KONTAKTAI
SKYRIAI
INFORMACIJA
EKSPOZICIJOS
PARODOS
PANERIŲ MEMORIALAS
EDUKACIJA
LEIDINIAI
ĮVYKIŲ ARCHYVAS
MUZIEJUS PASAULYJE
PASAULIS MUZIEJUJE
SKELBIMAI
NUORODOS
MUZIEJAUS FINANSAVIMAS

Holokausto ekspozicija
   
   

Pamėnkalnio g. 12, LT-01114, Vilnius
tel. +370 5 262 0730
faks. (8 5) 212 7083
el. paštas jewishmuseum@museum.lt

Mus galite rasti čia

Pirmadieniais Holokausto ekspozicijas galima aplankyti nemokamai.   
   
Ekspozicijos lankymo laikas  
   
Pirmadienis 9.00–17.00
Antradienis      9.00–17.00
Trečiadienis 9.00–17.00
Ketvirtadienis 9.00–17.00
Penktadienis 9.00–16.00
Šeštadienis Nedirbame
Sekmadienis   
10.00–16.00
   
Bilietų kainos  
   

Suaugusiems

7 Lt 
Moksleiviams, studentams, pensininkams, pateikusiems pažymėjimą 4 Lt
   
Ekskursijų kainos  
   
Moksleiviams lietuvių kalba   20 Lt
Moksleiviams užsienio kalba 30 Lt
Grupei iki 15 žmonių lietuvių kalba 40 Lt
Grupei iki 15 žmonių užsienio kalba 50 Lt
Grupei nuo 16 iki 30 žmonių lietuvių kalba  50 Lt
Grupei nuo 16 iki 30 žmonių užsienio kalba 80 Lt
   
Ekspozicijas nemokamai lanko:  
  
Lietuvos muziejininkai  
Neįgalieji ir juos lydintys asmenys  
Ikimokyklinio amžiaus vaikai  
Vaikų globos įstaigų auklėtiniai  
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir jo teritorinių padalinių darbuotojai, pateikę valstybės tarnautojo ar darbuotojo pažymėjimą.
 
   
Papildoma informacija  
  
Holokausto ekspozicija valstybinių švenčių dienomis nedirba.  
Ekspozicija valstybinių švenčių išvakarėse dirba valanda trumpiau.  
Ekskursijos vedamos lietuvių, rusų, anglų kalbomis.  
Gido paslaugos užsienio kalba užsakomos iš anksto tel. (8 5) 262 0730 arba el. paštu 1aukstas@jmuseum.lt.
 
Fotografuoti ir filmuoti leidžiama gavus muziejaus administracijos leidimą.  
Muziejuje ekskursijas gali vesti tik muziejaus ekskursijų vadovai.  
   

 

Holokausto ekspozicija

Holokausto ekspozicija pasakoja apie kažkada gausios Lietuvos tautinės mažumos kultūrą ir istoriją – žydų kelią nuo jų atvykimo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę iki tragiškos žūties XX a. viduryje.

„Litvakų civilizacija“ – dingęs pasaulis, liudijęs Vilnių kažkada buvus Lietuvos Jeruzale, o litvakus gyvenus beveik kiekviename kaime, miestelyje ar mieste. Ši tauta, davusi Lietuvai ir pasauliui peizažistą Isaaką Levitaną, smuikininką Jašą Heifecą, dailininką Chaimą Sutiną, skulptorių Žaką Lipšicą, vaikų gydytoją Cemachą Šabadą, daktaro Aiskaudą prototipą, Antrojo pasaulinio karo metais neteko apie 94 proc. savo žmonių, o Lietuva – lygiai tiek pat savo piliečių. 1941 m. birželio 22 d., kai į Lietuvos teritoriją įžengė nacistinės Vokietijos kariuomenė, šalyje gyveno apie 240 tūkstančių žydų. Karui pasibaigus jų liko maždaug 10 tūkstančių. Apie 94 proc. Lietuvos žydų atgulė Paneriuose, netoli Vilniaus, Kauno IX forte ar duobėse netoli gimtųjų namų – miške ar žydų kapinėse. Dažną kartą jie buvo nužudyti savo kaimynų, kartais – suolo draugo, bendradarbio, paciento…

zalias namas

Pirmasis Holokausto Lietuvoje etapas truko 1941 m. vasarą–rudenį, kai Lietuvos provincijoje buvo nužudyta apie 77 tūkstančius žydų, stipriai sumažėjo jų skaičius didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose.

Nuo 1941 m. rudens prasidėjo getų laikotarpis, kai minėtuose miestuose ėmė veikti getai. Čia gyvenantys žydai buvo naikinami palaipsniui.

 

1944 m. vasarą traukdamiesi iš Lietuvos vokiečiai kartu su savimi išsivežė paskutinius getuose gyvenusius žydus, kurių dauguma žuvo Vokietijoje, Estijoje, Lenkijoje veikusiose koncentracijos stovyklose. Lietuvoje liko saujelė išsigelbėjusių, kurie išgyveno slėpdamiesi getų rūsiuose ar padedami Lietuvos žmonių, rizikavusių savo gyvybe, tačiau ištiesusių pagalbos ranką persekiojamiesiems. 

Vienas parodos tikslų ir didelių troškimų – pasiekti Lietuvos jaunąją kartą, atverti duris diskusijai, bendravimui, bendradarbiavimui. Kas yra Katastrofa? Ar galima prisiliesti prie skausmo, iškentėto prieš daug metų? Ką reiškė būti žydu 1941–1944 metais? Tai skaudūs, iššūkį metantys klausimai, kuriuos viliamės aptarti parodoje.

 

zalias namas1

 


Ekspozicija Vilniaus geto slėptuvė „malina“
 

Minint Vilniaus geto likvidavimo 70-ąsias metines, 2013 m. rugsėjo 25 dieną Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Holokausto ekspozicijos patalpose (Pamėnkalnio g. 12) atidaryta įrengta geto slėptuvė „malina“. Slėptuvės Vilniaus gete buvo rengiamos ne tik palėpėse ir rūsiuose, bet ir pačiose netikėčiausiose vietose – kanalizacijos vamzdžiuose, krosnyse, spintose, dvigubose sienose. Iki pat 1943 m. rugsėjo mėn. (kai getas buvo likviduotas) slėptuvė daugeliui žydų buvo vienintelis būdas išsaugoti gyvybę.

Holokausto ekspozicijos slėptuvėje „malinoje“ lankytojai lietuvių ir anglų kalbomis girdi fragmentus iš Ichoko Rudaševskio (1927–1943) dienoraščio apie tai, ką jam, dar vaikui, teko patirti besislepiant „malinoje“ viename iš sandėlių Šiaulių gatvėje Vilniuje.

Ichokas Rudaševskis buvo vienintelis vaikas šeimoje, kuri įsikūrė Vilniuje 1921 metais. Jo tėvas Elijahu dirbo spaustuvėje, mama buvo siuvėja. 1941 m. birželį, prasidėjus karui tarp Sovietų sąjungos ir nacistinės Vokietijos, Ichokui buvo 14 metų. Rugsėjį jis su visa šeima buvo uždarytas į Vilniaus getą. Nuo pat pirmųjų dienų gete jis ėmė rašyti dienoraštį, kuriame fiksavo ne tik kasdienius įvykius, bet ir savo nuotaikas, svajones, išdėstė požiūrį į tai, kas vyksta aplinkui, aprašė mėginimus su šeima sėkmingai pasislėpti slėptuvėse „malinose“. Deja, paskutinis bandymas išsigelbėti nepavyko – „malina“ 1943 m. spalį, praėjus dviem savaitėms po geto likvidavimo, buvo surasta ir visi besislėpusieji sušaudyti Paneriuose. Po karo Vilniaus geto griuvėsiuose netoli slėptuvės, kurioje slėpėsi Rudaševskių šeima, šį dienoraštį atrado jų giminaitė Sara Vološin.

Slėptuvės lankytojai vaizdo instaliacijos dėka taip pat turi galimybę susipažinti su unikaliomis muziejaus fonduose saugomomis, Vilniaus gete iš karto po karo rastomis asmeninėmis nuotraukomis. Iš jų žvelgiantys žmonės, kartu su tais, kurie visą Vilniaus geto egzistavimo laikotarpį išsaugojo jas, buvo nužudyti Paneriuose. Dalis šių nuotraukų yra įvardintos.

Slėptuvės „malinos“ kūrėjai stengėsi kiek įmanoma autentiškiau atkurti tuometinę aplinką, ne tiek materialiu, kiek emociniu pagrindu, kuris paskatintų susimąstyti ir padėtų bent šiek tiek pajusti, ką reiškė II pasaulinio karo metais būti žydu.

Fotografijos Pauliaus Račiūno

Informacija atnaujinta: 4/23/2014
Informacija
2014.04.09

Kviečiame į parodą
„Lietuvos žydai už geležinės uždangos“,
kuri veiks iki 2014 m.

liepos 31 d.
VVGŽM Tolerancijos centre, Naugarduko 10/2, Vilnius

***

 

Kviečiame į Shoa plakatų parodą „Išsaugojant gyvąją atmintį“
VVGŽM Tolerancijos centre, Naugarduko 10/2, Vilnius

***

 

Norintiems užsisakyti ekskursiją skambinkite tel. (8 5) 212 0112,
el.p
. muziejus@jmuseum.lt

 

***


Dėl edukacinės programos VVGŽM maloniai prašome kreiptis
mob. 8 616 55 123,
el.p. muziejus@jmuseum.lt

 

***


Tolerancijos centro darbo laikas:

pirmadienį–ketvirtadienį 10–18,
penktadienį 10–16,
šeštadienį nedirbame,
sekmadienį 10–16

 

***

 

Holokausto ekspozicijos darbo laikas:

pirmadienį–ketvirtadienį 9–17,
penktadienį 9–16,
šeštadienį nedirbame,
sekmadienį 10–16

 

***

 

Panerių memorialas:

pirmadienį–nedirbame,
antradienį–sekmadienį 9–17

 

***

 

Norintiems užsisakyti ekskursiją Panerių memoriale
skambinkite tel.
+370 662 89 575

arba rašykite el. p.
zigmas.knope@gmail.com


 

© Penki Kontinentai 2006. Visos teisės saugomos.