Informacija lankytojams

Šiame mažame mediniame name 7 kambariuose galite pamatyti parodą skirtą Holokaustui Lietuvoje. Ši paroda „Katastrofa“ atidaryta 1991 birželį paminint 50 metų vokiečių Sovietų Sąjungos užpuolimą ir invazijos į Lietuvą sukaktį

KATASTROFA

“Katastrofos “ paroda pasakoja apie kažkada gausios Lietuvos tautinės mažumos kultūrą, istoriją – žydų kelią nuo jų atvykimo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę iki tragiškos žūties XX a. viduryje.

“Litvakų civilizacija” – dingęs pasaulis, liudijęs Vilnių kažkada buvus Lietuvos Jeruzale, o litvakus gyvenus beveik kiekviename kaime, miestelyje ar mieste. Ši tauta, davusi Lietuvai ir pasauliui peizažistą Isaaką Levitaną, smuikininką Jaša Heifecą, dailininką Chaimą Sutiną, skulptorių Žaką Lipšicą, vaikų gydytoją Cemachą Šabadą, daktaro Aiskaudą prototipą, Antrojo pasaulinio karo metais neteko apie 94 proc. savo žmonių, o Lietuva – lygiai tiek pat savo piliečių. 1941 m. birželio 22 d., kuomet į Lietuvos teritoriją įžengė nacistinės Vokietijos kariuomenė, šalyje gyveno apie 240 tūkstančių žydų. Karui pasibaigus jų liko apie 10 tūkstančių. Apie 94 proc. Lietuvos žydų atgulė Paneriuose, netoli Vilniaus, Kauno IX forte ar duobese netoli gimtųjų namų - miške ar žydų kapinėse. Dažną kartą jie buvo nužudyti savo kaimynų, kartais – suolo draugo, bendradarbio, paciento….

	Pirmasis Holokausto Lietuvoje etapas truko 1941 m. vasarą-rudenį, kuomet Lietuvos provincijoje buvo nužudyta  apie 77 tūkstančius žydų, stipriai sumažėjo jų skaičius didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose. Nuo 1941 m. rudens prasidėjo getų laikotarpis, kuomet minėtuose miestuose ėmė veikti getai. Čia gyvenantys žydai buvo naikinami palaipsniui.
1944 m. vasarą traukdamiesi iš Lietuvos vokiečiai kartu su savimi išsivežė paskutinius getuose gyvenusius žydus, kurių dauguma žuvo Vokietijoje, Estijoje, Lenkijoje veikusiose koncentracijos stovyklose. Lietuvoje liko saujelė išsigelbėjusių, besislėpusių getų rūsiuose ar dėka Lietuvos žmonių, rizikavusių savo gyvybe ir ištiesusių pagalbos ranką persekiojamiesiems. Vienas parodos tikslų ir didelių troškimų – pasiekti Lietuvos jaunąją kartą, atverti duris diskusijai, bendravimui, bendradarbiavimui. Kas yra Katastrofa? Ar galima prisiliesti prie skausmo, iškentėto prieš daug metų? Ką reiškė būti žydu 1941-1944 metais? – tai skaudūs, iššūkį metantys klausimai, kuriuos viliamės aptarti parodoje.
	Fotografijos Pauliaus Račiūno