Neįgaliems  Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
Įstaigos kodas 190757374
Naugarduko g. 10/2, LT 01309, Vilnius
Tel: (85) 231 2357
Faks: (85) 231 2358
El. paštas: muziejus@jmuseum.lt
MISIJA
EKSPOZICINIAI PADALINIAI :::
TOLERANCIJOS CENTRAS
HOLOKAUSTO EKSPOZICIJA
PANERIŲ MEMORIALAS
ISTORINĖS EKSPOZICIJOS
ŽAKO LIPŠICO MEMORIALINIS MUZIEJUS DRUSKININKUOSE
KONTAKTAI
SKYRIAI
INFORMACIJA
EKSPOZICIJOS
PARODOS
PANERIŲ MEMORIALAS
EDUKACIJA
LEIDINIAI
ĮVYKIŲ ARCHYVAS
MUZIEJUS PASAULYJE
PASAULIS MUZIEJUJE
SKELBIMAI
NUORODOS
MUZIEJAUS FINANSAVIMAS

Panerių memorialas

Informacija lankytojams

Prieš II Pasaulinį karą gražios Panerių miško šalia Vilniaus apylinkės buvo labai mėgiamos poilsiautojų.

1939 m. Lietuva, atgavusi Vilnių ir Vilniaus kraštą, buvo priversta įsileisti Raudonosios armijos įgulas, kurioms Aukštuosiuose Paneriuose pradėtos statyti kuro saugyklos ir amunicijos sandėliai. Kai 1941 m. birželio 24 d. vokiečiai užėmė Vilnių, jie atkreipė dėmesį į nebaigtą statyti skysto kuro bazę visai šalia Panerių geležinkelio stoties. Tuo metu buvo iškastos 7 duobės. Naciai nutarė jas panaudoti masinio žmonių naikinimo akcijoms.

Masiniai žydų suėmimai ir šaudymai prasidėjo 1941 m. liepos viduryje. Suimtieji buvo varomi į Lukiškių kalėjimą, o po kelių dienų gabenami į Panerius ir ten sušaudomi vokiečių saugumo policijos ir SD Ypatingojo būrio (Sonderkommando) narių. Daugiausia žmonių Ypatingasis būrys sušaudė 1941 metais. Vien per liepos mėnesį buvo sušaudyta apie 5000, rugpjūtį – apie 2000 žmonių. Iki 1941 m. pabaigos Paneriuose, pagal SS Standartenfiurerio Karlo Jägerio raportą buvo sušaudyta mažiausiai 21 000 žydų.

Nuo 1942 m. žydai iš Vilniaus geto Paneriuose buvo naikinami nedidelėmis grupėmis. 1943 m. balandžio mėnesį, likviduojant mažuosius getus Vilniaus apskrityje, Paneriuose buvo sušaudyta apie 7500 žydų, rugsėjo 23 d. likvidavus Vilniaus getą – sušaudyta keli šimtai senelių ir ligonių. Nuo 1943 m. rugsėjo pabaigos iki lapkričio pradžios Paneriuose buvo sušaudyta iki 1000 (tikslus skaičius nėra žinomas) buvusių Vilniaus geto kalinių, bandžiusių pabėgti iš Vilniaus geto teritorijos. Dar apie 2000-2300 žydų, likviduotų „Kailio“ ir „HKP“ darbo stovyklų kalinių, buvo sušaudyta 1944 m. liepos 2-3 d.

 


Prieš traukiantis iš Lietuvos, naciai ėmė skubiai likviduoti savo nusikaltimų pėdsakus. Speciali kalinių brigada, sudaryta iš Vilniaus geto kalinių ir karo belaisvių, turėjo ekshumuoti lavonus ir juos deginti. Dvylika degintojų (iš 80) 1944 m. balandžio 15 d., per du su puse mėnesio išsikasę požeminį tunelį, pabėgo. Vienuolikai pavyko pasiekti sovietinius partizanus.

1944 m. rugpjūčio mėn. Paneriuose dirbusi Ypatingoji valstybinė komisija nustatė, kad Paneriuose buvo nužudyta daugiau kaip 100 000 žmonių. Nuo tada imta oficialiai laikytis šios nuomonės. Paneriai – antra pagal nužudytų žmonių skaičių (po Babi Jar Ukrainoje) masinių žudynių vieta Rytų Europoje. Manoma, kad žydų aukų skaičius galėjo siekti apie 70 000. Kitos aukos – Lietuvos vietinės rinkinės kariai, romų tautybės žmonės, lenkų pasipriešinimo judėjimo dalyviai, komunistai, sovietiniai karo belaisviai.    

Paminklas Paneriuose nužudytiems žydams atminti buvo pastatytas 1945 m. birželį, Holokaustą išgyvenusių žydų pastangomis. Deja, iki mūsų dienų jis neišliko.

1960 m. masinių žudynių vietoje buvo įkurtas Panerių memorialinis muziejus kaip Vilniaus kraštotyros muziejaus filialas.

1985 m. buvo pastatytas naujas muziejaus pastatas, atnaujinta ekspozicija, sutvarkyta teritorija. 1991 m. Panerių memorialinis muziejus buvo perduotas Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus žiniai.

Šiuo metu rengiama nauja Panerių memorialo koncepcija.

 

 Fotografijos S. Pammer

 
Paminklas Paneriuose nužudytiems žydams

Paminklas masinių žudynių vietoje nužudytiems žydams atminti buvo pastatytas 1945 m., Holokaustą išgyvenusių žydų pastangomis. 1952 m. jis buvo nugriautas.

1960 m. masinių žudynių vietoje buvo įkurtas Panerių memorialinis muziejus kaip Vilniaus kraštotyros muziejaus filialas.

1985 m. buvo pastatytas naujas muziejaus pastatas ir atnaujinta ekspozicija. Teritorija buvo sutvarkyta pagal architekto Jaunučio Makariūno projektą – išasfaltuoti takeliai, sutvirtintos duobės, pastatyti atminimo akmenys su užrašais lietuvių ir rusų kalbomis.
Žydų bendruomenė kartu su Vilniaus komitetu Izraelyje 1991 m. birželio mėn. atidengė Paneriuose nužudytiems žydams paminklą su užrašais jidiš, hebrajų ir lietuvių kalbomis. Tais pačiais metais Panerių memorialinis muziejus buvo perduotas Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus žiniai.

2009 m. minint 50 metų muziejaus įkūrimo sukaktį, dalis ekspozicijos buvo atnaujinta. Eksponuojama dokumentinė medžiaga – nacių valdžios išleisti įsakymai ir įvairūs dokumentai, asmeniniai nužudytųjų daiktai, vaikų daiktai, rasti Panerių duobėse, sietas, naudotas sudegintųjų pelenams sijoti, ieškant aukso, kablys, kuriuo lavonai buvo traukiami iš duobių, grandinės, kuriomis buvo sukaustyti lavonus deginę kaliniai; taip pat – pabėgimo organizatoriaus Jurijaus Farberio drabužiai, archeologiniai radiniai, rasti Paneriuose 1964 m., 1973 m., 2004 m.

Unikalus eksponatas yra kopėčios-trapas, kuris buvo naudotas nuo 1943 m. rudens, kai naciai slėpdami savo nusikaltimų pėdsakus sudarė specialią 80 Vilniaus geto kalinių ir kelių karo belaisvių brigadą. Jie atkasinėjo sušaudytųjų kūnus ir kopėčių-trapo pagalba juos mesdavo į milžiniškus laužus.

2011 m. pradėta rengti nauja Panerių memorialo ir muziejaus koncepcija. 

Žodis „Paneriai“ Vilniaus gete reiškė mirtį. Vilniaus geto kaliniai labai dažnai savo baimę ir neviltį išreikšdavo eilėmis, dainomis, piešiniais. Vienuolikmetis Vilniaus geto kalinys Alikas Volkoviskis sukūrė muzika savo tėvo dr. Noacho Volkoviskio eilėraščiui „Cicho, cicho serca placzą“ lenkų kalba. Už šį muzikos kūrinį jaunasis kompozitorius 1943 m. vasarį apdovanotas Geto premija.
Šmerkė Kačerginskis poetinį tekstą išvertė į jidiš kalbą. Daina Vilniaus gete labai išpopuliarėjo.

Štiler, štiler...
Tyliai, tyliai plazda liepsnos
Žalioje nakty, –
Kapinynų lapinynai,
Priešų pasėti.
Bėga kelias Paneriuosna,
Niekados negrįš...
Ėjo juo ir dingo tėvas,
Laimė, džiugesys.
Cit, neverk, vaikeli mano,
Niekam nesiskųsk!
Nepadės juk mūsų priešas
Vargti mums vargus...
Užraktą pagraužia rūdys,
Griūna fortai ir vienutės...
Tiktai mūs skausmai
Lydi amžinai.
<...>
(Vertė Alfonsas Bukontas)

 

  Duobė, kurioje buvo nužudyti Vilniaus geto gyventojai, psichinių ligonių prieglaudos ligoniai, medicinos personalas ir vaikai
   
Informacija atnaujinta: 4/23/2014
Informacija
2014.04.09

Kviečiame į parodą
„Lietuvos žydai už geležinės uždangos“,
kuri veiks iki 2014 m.

liepos 31 d.
VVGŽM Tolerancijos centre, Naugarduko 10/2, Vilnius

***

 

Kviečiame į Shoa plakatų parodą „Išsaugojant gyvąją atmintį“
VVGŽM Tolerancijos centre, Naugarduko 10/2, Vilnius

***

 

Norintiems užsisakyti ekskursiją skambinkite tel. (8 5) 212 0112,
el.p
. muziejus@jmuseum.lt

 

***


Dėl edukacinės programos VVGŽM maloniai prašome kreiptis
mob. 8 616 55 123,
el.p. muziejus@jmuseum.lt

 

***


Tolerancijos centro darbo laikas:

pirmadienį–ketvirtadienį 10–18,
penktadienį 10–16,
šeštadienį nedirbame,
sekmadienį 10–16

 

***

 

Holokausto ekspozicijos darbo laikas:

pirmadienį–ketvirtadienį 9–17,
penktadienį 9–16,
šeštadienį nedirbame,
sekmadienį 10–16

 

***

 

Panerių memorialas:

pirmadienį–nedirbame,
antradienį–sekmadienį 9–17

 

***

 

Norintiems užsisakyti ekskursiją Panerių memoriale
skambinkite tel.
+370 662 89 575

arba rašykite el. p.
zigmas.knope@gmail.com


 

© Penki Kontinentai 2006. Visos teisės saugomos.