Panerių memorialinis muziejus – tai nedidelis pastatas Vilniaus priemiestyje, 16 km nuo miesto centro. Pats memorialas apima ir laidojimo duobes, lavonų deginimo aikšteles bei atminimo paminklus. Čia prieš Antrąjį pasaulinį karą sovietų karinės valdžios įsakymu imta įrenginėti karinę bazę. Skysto kuro atsargoms laikyti buvo paruoštos septynios gilios duobės. Šią vietovę naciai, okupavę Vilnių 1941 m. birželį, naudojo masinėms žudynėms.

Muziejus (tuo metu Vilniaus kraštotyros muziejaus padalinys) atidarytas 1960 m. masinių žudynių vietoje, kur Antrojo pasaulinio karo metais nužudyta (įvairiais duomenimis nuo 50 000 iki 100 000) įvairių tautybių žmonių, daugiausia žydų. 1962 m. Panerių muziejus buvo prijungtas prie Revoliucijos muziejaus. 1985 m. pastatytas naujas muziejaus pastatas, iš naujo įrengta ekspozicija, ir pagal architekto Jaunučio Makariūno projektą sutvarkyta teritorija – išasfaltuoti takai, sutvarkytos laidojimo duobės, pastatyti paminkliniai akmenys su užrašais lietuvių ir rusų kalbomis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, žydų bendruomenės nario Adomo Jacovskio iniciatyva atsirado pirmasis paminklinis akmuo, hebrajų, jidiš, lietuvių ir rusų kalbomis skelbiantis, kad čia nužudyta 70 tūkst. žydų. 1991 m. Panerių muziejus be masinių žudynių teritorijos prijungiamas prie Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus.

1948 m. Paneriuose pastatytas paminklas nacių aukoms. 1989 m. lenkų visuomeninės organizacijos savo lėšomis pastatė kryžių ir paminklą žuvusiems lenkams, 1991 m. I. Epšteino iniciatyva pastatytas paminklas nužudytiems žydams atminti, 1992 m. buvo pastatytas paminklas žuvusiems lietuviams atminti. 1999 m. pastatytas paminklinis akmuo, skirtas 1944 m. žuvusiems žydams, turėjusiems geltonąjį šainą, atminti.

2009 metais Panerių memorialinis muziejus atšventė 50-ąsias įkūrimo metines. Šis jubiliejus buvo Trečiojo Pasaulio Litvakų Kongreso programos dalis. Muziejus jubiliejų pasitiko atnaujintais ekspozicijos stendais, pasakojančiais apie Vilniaus getą, žydų vaikų likimą, nacius atsakingus už Vilniaus žydų žudynes, degintojų brigados darbą ir jų suorganizuotą bei įvykdytą pabėgimą pas partizanus. Vienoje iš duobių pastatytos išlikusios, originalios kopėčios, nuo kurių į laužą buvo metami lavonai.

Panerių memorialinio muziejaus ekspozicijoje taip pat galima pamatyti nužudytųjų Paneriuose nuotraukas, okupacinės valdžios įsakus ir dokumentus, rastus žudynių teritorijoje, drabužius, avalynę, kalinių darbo įrankius.

 Fotografijos A. Wagner