Neįgaliems  Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
Įstaigos kodas 190757374
Naugarduko g. 10/2, LT 01309, Vilnius
Tel: (85) 231 2357
Faks: (85) 231 2358
El. paštas: muziejus@jmuseum.lt
MISIJA
EKSPOZICINIAI PADALINIAI
KONTAKTAI
SKYRIAI
INFORMACIJA
EKSPOZICIJOS
PARODOS
EDUKACIJA
LEIDINIAI
ĮVYKIŲ ARCHYVAS
MUZIEJUS PASAULYJE
PASAULIS MUZIEJUJE
SKELBIMAI
NUORODOS
MUZIEJAUS FINANSAVIMAS

VALSTYBINIAME VILNIAUS GAONO ŽYDŲ MUZIEJUJE

Šiuo metu  Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre vyksta:




Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras ir Čekijos Respublikos ambasada Lietuvai maloniai kviečia į

čekų režisieriaus Matej Mináč filmo „Visi mano artimieji“ (1999) – poetinio pasakojimo apie neįtikėtiną sero Nicholo Wintono,
išgelbėjusio  664 žydų vaikus nuo mirties – premjerą muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g.10/2, Vilnius),

2014 m. spalio 29 d. 17.30 val., trečiadienį.

Filmą iš čekų kino vakarų ciklo pristatys Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Bohumil Mazánek.

Filmas čekų kalba su angliškais subtitrais. Trukmė: 91 min.

 


 

MOKSLEIVIŲ DISKUSIJA „KAS AŠ ESU?“

 

2014 m. spalio mėnesio 16 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre vyko moksleivių diskusija „Kas aš esu?“, kurioje Vilniaus mokiniai atvirai reiškė mintis „karštais“ rusų, lenkų, žydų (kaip tautinių bendrijų šalyje) ir lietuvių (kaip pagrindinės Lietuvos visuomenę sudarančios dalies) tapatybės klausimais.

   

Moksleiviai išsako savo nuomonę

Direktorius Markas Zingeris kalba apie renginį

 

Tolerancijos centre susirinko diskusijų komandos iš keturių Vilniaus mokyklų: Žvėryno gimnazijos, Santaros vidurinės mokyklos (rusų dėstomąja kalba), Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos ir Jono Pauliaus II gimnazijos (lenkų dėstomąja kalba). 9–11 klasių moksleiviai tarėsi grupelėse ir išsakė savo poziciją šiomis temomis: „Jauno žmogaus tapatybė šiuolaikinėje Lietuvoje“, „Jaunimo požiūris į politinę veiklą/šiuolaikinę politiką, „Stereotipinis mąstymas: ksenofobija“. Daugiausia emocijų sukėlė pastaroji tema: moksleiviai užrašė ant lapelių visuomenėje „sklandančiuss“ stereotipus apie lietuvius, žydus, rusus, lenkus ar net arabus, raštelius sumetė į krepšelį, jie buvo traukiami ir garsiai skaitomi atsitiktine tvarka. Gerai žinomi juokeliai apie šykštuolius žydus, pesimistus lietuvius, išgerti mėgstančius rusus ar nemokančius užsienio kalbų lenkus buvo paneigti čia pat salėje: Jono Pauliaus II gimnazijos moksleivė jau diskusijos pradžioje pasakojo apie tai, kad ji, augdama daugiakultūrėje aplinkoje, gerai moka net 4 kalbas: lenkų, rusų, lietuvių ir anglų. Šolomo Aleichemo moksleiviai pasijuokė, kad net jų gimnazijoje dingus kokiam daiktui nuolat juokaujama: „ko norėti, juk čia žydų mokykla“, na o lietuvių komandos atstovai įrodė, kad ir jų gimazijoje mokosi žydiškų, rusiškų ar lenkiškų šaknų turintys moksleiviai, kurie praturtina visų mokinių akiratį. Santaros vidurinės mokyklos jaunuolių komanda pabrėžė, kad dabartinės įtemptos politinės atmosferos fone (pasklidus informacijai, jog rusiškų mokyklų moksleiviai iš Lietuvos važiuoja į sukarintas Rusijos stovyklas) jie puikiai suvokia, jog yra Lietuvos piliečiai ir nenori būti išskirti ar be reikalo įtarinėjami nepagrįstais kaltinimais; jie priminė, jog rusai Lietuvoje gyveno nuo Didžiosios Kunigaikštystės laikų.

Diskusijos eigoje paaiškėjo, jog geriausiai uždarumą, nusiteikimą prieš „kitokį“, nesavą tautinės mažumos atstovą paneigia bendravimas, buvimas kartu, kuris sudaužo visus stereotipus.

   
Moksleiviams plačiau pristatoma diskusijos tema Renginio akimirka

 

Daugiau informacijos


 

 RENKAMA GERIAUSIA PANERIŲ MEMORIALO SUTVARKYMO IDĖJA

 

Didžiausią nacių nusikaltimą Lietuvoje įamžinančio Panerių memorialo laukia pokyčiai. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui 2014 m. birželį paskelbus Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti kompleksinio sutvarkymo idėjos konkursą, sulaukta 16 projektų iš Lietuvos ir užsienio. Spalio 9 d. muziejaus Tolerancijos centre įvyko viešas jų  aptarimas.

„Rekonstruodami memorialą, siekiame paversti Panerius svarbiu Holokausto atminimo ir edukacijos centru. Šių dienų lankytojas, kas jis bebūtų, japonų turistas ir Lietuvos mokinukas, iš Panerių turi išeiti pasikeitęs, jo dvasinis pasaulis Paneriuose turi įgauti aiškią moralinę ir humanistinę dimensiją“, – sveikindamas renginio dalyvius sakė Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris.

 
Direktoriaus M. Zingerio sveikinimo žodis  Kultūros viceministro R. Jarockio pasisakymas
   

Renginyje pasisakę recenzentai: Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, VDA architektūros katedros vedėjas prof. Marius Pranas Šaliamoras, VGTU dėstytojas dr. Tomas Grunskis bei kraštovaizdžio architektė, Bernardinų sodo rekonstrukcijos projekto autorė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė įvertino visų šešiolikos projektų architektūrinių - meninių sprendinių įtaigumą bei paveikumą, istorinių autentiškų elementų išsaugojimą bei sprendinių dermę su gamtine ir istorine aplinka.

 
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas M. P. Šaliamoras komentuoja architektūrinius projektus Recenzento architekto T. Gurskio vertinimai
 
 
Projektus vertino kraštovaizdžio architektė J. S. Večerskytė Šimeliūnė LŽB atstovo paveldosaugai M. Užpelkio sveikinimo žodis
   
 LR Seimo nario E. Zingerio pasisakymas   JAV Holokausto memorialinio muziejaus vyr. kuratoriaus J. Nowakowski pasisakymas


 

Projektus aptarė ir užsienio ekspertai istorikai: JAV Holokausto memorialinio muziejaus kuratorius dr. Jacekas Nowakowskis bei Aušvico-Birkenau memorialo ir muziejaus direktorius dr. Piotras M. A. Cywinskis (Lenkija).

   
P. M. A. Cywinski, Aušvico-Birkenau muziejaus – memorialo direktoriaus kalba  Ekspertai iš užsienio: dr. Jacek Nowakowski ir dr. Piotr M. A. Cywinksi

Anot P. Cywinskio, didžiausia Panerių memorialo vertybė – tyla ir tuštuma, todėl būtų klaida jas užpildyti objektais: „Meniniai sprendiniai tokioje vietoje kaip Paneriai turi būti suderinti savo išraiška, santūrūs ir subtilūs, o kartu harmoningai derantys su memorialo autentiškumu. Svarbu, jog architekto balsas nenustelbtų aukų tylos, – sakė jis. 

J. Nowakowskio teigimu, pavykęs Holokausto memorialas yra informatyvus lankytojams ir pagarbus aukoms, jame neturėtų būti vizualiai vyraujančių architektūros elementų. Jis taip pat sakė pritariąs idėjai memoriale naudoti šiuolaikines technologijas: „Išmintingai naudojamos jos leistų švietėjiškoms priemonėms „patekti“ į  memorialą, neužgožiant jo autentiškumo“.

Trys geriausiai įvertinti Panerių memorialo sutvarkymo idėjos projektai bus paskelbti artimiausiu metu, o rekonstrukciją tikimasi įgyvendinti per artimiausius kelerius metus Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos paramos fondų lėšomis.

   
 Komisijos nariai: direktorius M. Zingeris, direktoriaus pavaduotoja
J. Razumienė ir Panerių memorialinio muziejaus ekspozicijos vadovas
Z. Vitkus
 Panerių memorialo idėjos projektų pristatymas visuomenei
   

Panerių memorialo idėjos projektų pristatymas visuomenei  
   
Pasibaigus pristatymams ekspertai dalyvavo diskusijoje ir atsakinėjo į klausimus iš salės 


Visuomenei pristatomi Panerių memorialo sutvarkymo idėjų projektai

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus 2014 m. birželio 13 d. paskelbė Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti kompleksinio sutvarkymo idėjos konkursą. Per daugiau nei du mėnesius sulaukta 16 projektų, kuriuose siūloma, kaip geriau įamžinti Paneriuose nacių režimo nužudytų žmonių atminimą.

Spalio 9 dieną muziejaus Tolerancijos centro salėje vyko sutvarkymo idėjų projektų viešas aptarimas. Jo dalyvius pasveikinęs kultūros viceministras dr. Romas Jarockis sako, kad šiandieną mes nemažai kalbame apie  Panerių memorialo numatytą kompleksinį sutvarkymą, tai yra viena iš Holokausto vietų, kurios įamžinimas yra svarbus visos Europos ir viso pasaulio istorinei atminčiai. „Tačiau reikia pažymėti, kad tai yra pirmasis šio memorialo sutvarkymas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, ypač svarbus Lietuvos visuomenei. Šiuo memorialu mes pagerbiame aukas, bet kartu primename apie vieną iš žiauriausių moderniosios istorijos nusikaltimų būsimosioms kartoms. Nors išties nėra paprasta rasti meninę išraišką, tikimės, kad iš 16 pateiktų projektų bus išrinkta viena idėja, kuri įprasmins aukų pagerbimą ir istorinę atmintį", - kalbėjo viceministras.

„Panerių memorialas yra didžiausia Holokausto vieta Lietuvoje ir viena didžiausių Europoje. Kartu su žydais čia sušaudyti tūkstančiai lenkų, sovietų karo belaisvių, lietuvių ir kt.  Rekonstruodami memorialą, siekiame paversti Panerius svarbiu Holokausto atminimo ir edukacijos centru. Skaitant istorinius šaltinius, kurių yra nemaža, akivaizdu – šių dienų lankytojas iš Panerių turi išeiti pasikeitęs, jo dvasinis pasaulis Paneriuose turi įtgauti aiškią moralinę ir humanistinę dimenziją“, – sakė Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris.

Renginyje pasisakė recenzentai: Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, VDA architektūros katedros vedėjas prof. Marius Pranas Šaliamoras, VGTU dėstytojas dr. Tomas Grunskis bei kraštovaizdžio architektė, Bernardinų sodo rekonstrukcijos projekto autorė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė.  Projektus vertins ir užsienio ekspertai istorikai: JAV Holokausto memorialinio muziejaus kuratorius dr. Jacekas Nowakowskis bei Aušvico-Birkenau memorialo ir muziejaus direktorius dr. Piotras M. A. Cywinskis (Lenkija).

Trys geriausiai įvertinti Panerių memorialo sutvarkymo idėjos projektai bus paskelbti artimiausiu metu, o rekonstrukciją tikimasi įgyvendinti per artimiausius kelerius metus Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos paramos fondų lėšomis.

Memorialo rekonstrukcijos gairės buvo aptartos dar 2011 m. gegužės 24 d. muziejaus Tolerancijos centre vykusiame tarptautiniame seminare „Panerių pelenai: pagarba Holokausto aukoms. Idėjos memorialo rekonstrukcijai“.

Daugiau informacijos




Rugsėjo 22-ąją Kaune, Ožeškienės gatvės 21-jo namo kieme atidengtos freskos buvusiems šio namo gyventojams – Kauno geto kankiniams ir didvyriams Judai Zupavičiui ir Ikai Grinbergui atminti. Freskų autorius – šio namo gyventojas dailininkas Vytenis Jakas.

Daugiau informacijos

 


 

   
   
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2014 m. rugsėjo 15 d. dekretu Nr. 1K-78 Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanojo 51 asmenį, iš kurių 3 sulaukė šių dienų, o kiti, deja, apdovanoti jau po mirties.

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių įteikimo ceremonija, į kurią atvyko žydų gelbėtojų artimieji iš Lietuvos, JAV, Australijos, Prancūzijos ir svečiai iš Izraelio įvyko LR Prezidento rūmuose rugsėjo 19 d. Remdamiesi autentiškais išsigelbėjusių žmonių liudijimais, pristatome asmenis, kurių kilnus poelgis įvertintas Lietuvos valstybės apdovanojimu – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Apdovanojimo ceremonijos bukletas „Gyvenimą dovanojusios širdys“

 
 






VALSTYBINIS VILNIAUS GAONO ŽYDŲ MUZIEJUS PRATURTINA LITVAKŲ TAPYBOS KOLEKCIJĄ

2 0 1 4  m.  r u g s ė j o  1 5  d.,  V i l n i u s.  Gražus Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus bendradarbiavimas su Lietuvos išeivijos dailės fondu ir Lewben Art Foundation, prasidėjęs organizuojant litvakų tapybos ir skulptūros parodą „Prancūzijos spalvos ir formos“, tęsiasi: muziejaus fondai praturtės dar trimis L‘Ecole de Paris atstovo Maxo Bando (1900–1974) tapybos darbais. Lietuvos išeivijos dailės fondas muziejui dovanoja šiuos dailininko kūrinius: „Natiurmortas su vaisiais“, „Mokinys“ ir „George Tobias portretas“.

1900 m. Naumiestyje, Šakių rajone, gimęs Maxas Bandas sulaukė tarptautinio pripažinimo Paryžiuje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur nutapė netgi prezidento Franklino D. Roosevelto portretą. M. Bandas 1920–1923 m. studijavo tapybą Berlyne, o nuo 1930 m. gyveno ir kūrė Paryžiuje. Dailininkas glaudėsi La Ruche („Avilys“) dirbtuvėse. Čia savo karjerą pradėjo ir kiti pasaulinį pripažinimą pelnę litvakai: Marcas Chagallas, Pinchus Krémègne‘is, Michelis Kikoïne‘as, Neemija Arbit Blatas, Jacques‘as Lipchitzas, Emmanuelis Mané-Katzas ir kt. M. Bandas surengė personalines parodas Berlyne, Paryžiuje, Niujorke, Amsterdame, Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais persikėlė į JAV. Mirė 1974 m. gruodžio mėn. 18 d., Holivude. M. Bandas visą gyvenimą liko ištikimas melancholiškai melsvai – žalsvai paletei: skaudi asmeninė patirtis (dailininkas anksti neteko tėvų) atsispindėjo ir M. Bando darbuose, kupinuose melancholiško prancūziškojo ekspresionizmo, elegiškų nuotaikų.

Pasak Lietuvos išeivijos dailės fondo direktorės Ugnės Bužinskaitės, Lietuvos išeivijos dailininko Maxo Bando paveikslai prieš kelerius metus Lietuvos išeivijos dailės fondo buvo grąžinti į Tėvynę: „Vilniaus Gaono žydų muziejui dovanodami šio vieno išraiškingiausių litvakų dailininko kūrinius viliamės, jog greta kitų litvakų dailininkų kūrinių jie bus dar įdėmiau ir visapusiškiau atskleisti muziejaus kolekcijoje. Papildydami kolekciją tikimės, jog visuomenė galės su šiais M. Bando kūriniais susipažinti ir netolimoje ateityje Vilniaus Gaono žydų muziejaus ketinamo steigti Litvakų kultūros ir meno centro ekspozicijoje“.

Šiuo metu M. Bando ir kitų žymių litvakų kūriniai yra eksponuojami VVGŽM Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius, www.jmuseum.lt) veikiančioje parodoje „Prancūzijos spalvos ir formos“. Paskutinė parodos eksponavimo diena – rugsėjo 28-oji, sekmadienis.

Parodos kuratorės: Ieva Šadzevičienė, Ugnė Bužinskaitė.
Parodos organizatoriai: Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Lewben Art Foundation, Lietuvos išeivijos dailės fondas.
Partneris - Prancūzų institutas Lietuvoje.
Rėmėjai: Lewben Group, Enercom Capital, artnews.lt.

Daugiau informacijos: Ieva Šadzevičienė, VVGŽM Tolerancijos centro vadovė, el. paštas: ieva.sadzeviciene@jmuseum.lt, tel. +370 5 262 9666

 

 


 

 


 


 

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija kartu su Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi vykdo Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti kompleksinio sutvarkymo idėjos projekto atvirą projekto konkursą. Tiekėjų parengti projektai galėjo būti teikiami iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. 13.00 val.

2014 m. rugpjūčio 20 d. 13 val. dalyvaujant komisijai įvyko konkurso pirmo voko atplėšimas. Konkursui pasiūlyta 16 projektų, kurie bus eksponuojami VVGŽM Tolerancijos centre nuo rugpjūčio 25 d.

Projektus, pateiktus anonimiškai, vertins projekto konkurso vertinimo komisija. Viešas konkurso rezultatų aptarimas vyks po rugsėjo 23 d., tikslesnė informacija bus skelbiama vėliau.

Panerių memorialas sušaudytų aukų skaičiumi yra didžiausia Holokausto vieta Lietuvoje, plačiai žinoma tarptautiniu mastu. Panerių miške be žydų tautybės piliečių taip pat nužudyti Lietuvos vietinės rinktinės, Armijos Krajovos kariai, įvairių tautybių Raudonosios armijos karo belaisviai, antinacinio pasipriešinimo dalyviai ir kitos nacių okupacinio režimo aukos.

Panerių memorialo, skirto Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti kompleksinio sutvarkymo koncepcijos paskirtis – nustatyti Panerių memorialo sutvarkymo ir pritaikymo lankymui principus, maksimaliai išsaugant išlikusius autentiškus bei minimaliai atkuriant sunaikintus šios žudynių vietos elementus ir, siekiant įamžinti čia nužudytų aukų atminimą, numatyti priemones, skirtas ateitiems kartoms išsaugoti istorinę atmintį apie Holokaustą Paneriuose.

 PANERIAI: ŠEŠIOLIKA IDĖJŲ MEMORIALO REKONSTRUKCIJAI

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus pateikia visuomenei šešiolika architektūrinių idėjų, mums atsiųstų iš Lietuvos ir kitų šalių, paskelbus tarptautinį konkursą Panerių memorialo rekonstrukcijai.

Panerių memorialas, kaip žinoma, žymi didžiausią nacizmo „mirties fabriką“ Lietuvoje. Pokariu čia buvo ekshumuoti tūkstančių žmonių palaikai, apdegę ir sudarkyti. Čia nacių ir jų talkininkų buvo žudomi vaikai su jų motinomis, seneliai, atsitiktiniai civiliai (čia rastos lėlės, šukos ir pan.). Nauji rekonstrukcijos projektai, į kuriuos įtraukti ir esami Panerių memorialo pastatai, skirti pažymėti didžiausią nacių okupacinio režimo nusikaltimų vietovę Lietuvoje ir pagerbti tūkstančių civilių žmonių, kurie nebuvo panaudoti vergiškam darbui, o tiesiog tapo barbariškų žudynių aukomis, atminimą. Iš čia buvo neįmanoma ištrūkti – sėkmingai baigėsi tik vienas didvyriškas lavonų degintojų komandos narių pabėgimas (apie kurį pasakojama dabartiniame Panerių muziejuje).

Panerių memorialas reikšmingas ir Lietuvai, ir visam civilizuotam pasauliui. Viena, čia faktiškai baigė savo istorinį kelią kultūros reiškinys, istorikų vadinamas „Lietuvos Jeruzale“. Turimais duomenimis, iš viso čia buvo išžudyta apie šimtas tūkstančių gyventojų, kurių dauguma buvo žydų kilmės, taip pat buvo kovotojų su nacizmu, įkaitų, karo belaisvių, kitų nacių režimo aukų.

Antra, tai viena didžiausių nacių nusikaltimų, vadinamų Holocaust by bullets (Holokaustas tiesiogiai žudant), vietų į Rytus nuo Nemuno ir Būgo, šalia kitos vietovės, vadinamos Babij Jar, Ukrainoje.

Suvokiant, kad ugdyti humanistines vertybes šiuolaikinėje Europoje ir visame pasaulyje yra ypač svarbu, kad Panerių memorialinis kompleksas turi palikti lankytojui, kad ir iš kur jis būtų atvykęs, neišdildomą įspūdį, taip pat siekiant šviesti jaunąją kartą dabar ir ateityje, o Panerius paversti svarbiu visos Europos edukacinio turizmo centru, LR Kultūros ministerija ir VVGŽM paskelbė tarptautinį konkursą architektūrinei idėjai, kuri perkurtų morališkai pasenusį memorialą, atsižvelgiant į šios vietovės autentiškus akcentus.

Siūlome pateiktus projektus visuomenės dėmesiui.

Markas Zingeris
VVGŽM direktorius,
Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti
kompleksinio sutvarkymo idėjos projekto konkurso vertinimo komisijos pirmininkas

 




2014 m. vasario mėn. 25 d. įvyko Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti
kompleksinio sutvarkymo idėjos projektų viešųjų pirkimų komisijos pirmasis posėdis.

Daugiau apie komisijos sudėtį


Artimiausiu metu jūs galėsite pamatyti tokias parodas ir renginius muziejaus Tolerancijos centre:


 
Informacija atnaujinta: 10/23/2014
Informacija
2014.09.18

***

Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti
kompleksinio sutvarkymo idėjos projekto pirkimo ATVIRO PROJEKTO KONKURSO SĄLYGOS

***

Kviečiame į nuolatines ekspozicijas Tolerancijos centre:

 

Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa

 

Žydų gyvenimas Lietuvoje

 

Dingęs pasaulis

 

Sunaikinto litvakiškojo pasaulio ženklai
Gerardo Bagdonavičiaus kūryboje

 

***

 

Norintiems užsisakyti ekskursiją iš anksto skambinkite tel. (8 5) 262 9666 (Tolerancijos centras),
tel. (8 5) 212 7083 (Holokausto ekspozicija) arba

el.p
. muziejus@jmuseum.lt

 

***


Dėl edukacinės programos VVGŽM maloniai prašome kreiptis
mob. 8 616 55 123,
el.p. muziejus@jmuseum.lt

 

***


Tolerancijos centro darbo laikas:

pirmadienį–ketvirtadienį 10–18,
penktadienį 10–16,
šeštadienį nedirbame,
sekmadienį 10–16

 

***

 

Holokausto ekspozicijos darbo laikas:

pirmadienį–ketvirtadienį 9–17,
penktadienį 9–16,
šeštadienį nedirbame,
sekmadienį 10–16

 

***

 

Panerių memorialas:

Nuo spalio iki balandžio mėn. muziejus atidaromas pagal pageidavimą

pirmadienį–nedirbame,
antradienį–sekmadienį 9–17

 

***

 

Norintiems užsisakyti ekskursiją Panerių memoriale
skambinkite tel.
+370 662 89 575

arba rašykite el. p.
zigmas.knope@gmail.com


 

© Penki Kontinentai 2006. Visos teisės saugomos.