Šiuo metu  Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre vyksta:  

	BRAZILŲ MODERNISTAS SUGRĮŽTA Į VILNIŲ Pirmadienį, 2010 m. rugsėjo 6 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) atidaroma žymaus Vilniuje gimusio litvakų dailininko modernisto, savo kūryboje apjungusio kubizmą, futurizmą ir ekspresionizmą, Lasaro Segallo (1981–1957) grafikos darbų paroda „Lasaras Segallas: nuo Vilniaus iki San Paulo“. Chrestomatiniai Lasaro Segallo grafikos darbai į Vilnių atkeliauja iš Judaizmo istorijos ir meno muziejaus Paryžiuje (Musée d’art et d’histoire du Judaïsme Paris). Tarp jų ir litografijos iš 1922 m. Vokietijoje pristatyto albumo „Prisiminimai apie Vilnių, 1917“ („Erinnerung an Wilna, 1917“). 1891 m. gimęs Vilniuje, tuo laiku okupuotame carinės Rusijos, religingoje torų perrašinėtojo Abelio Segallo ir Estheros Ghodes Glaser šeimoje, L.Segallas savo talentą atrado Vakarų Europoje,  Vokietijoje, Prancūzijoje, ir Pietų Amerikoje, Brazilijoje. Jau studijuodamas Drezdeno dailės akademijoje, įsiliejo į 1905 m. žymaus modernisto E. L. Kirchnerio įkurtą ekspresionistų grupę „Die Brucke“ („Tiltas“). „Tilto“ nariai žavėjosi Afrikos skulptūra, primityvizmu, intuityvia, spontaniška kūryba. Laikui bėgant L.Segallas išsiugdė savitą modernistinį stilių, apjungiantį kubizmą, futurizmą ir melancholišką ekspresionizmą. Mario de Andrade (1893-1945), žymus brazilų rašytojas ir meno kritikas taip apibūdino litvakų dailininko kūrybą: „L. Segallas sugeria į save jį supantį pasaulį. Jo kūriniuose vaizduojami veidai spinduliuoja gilų archajišką grožį. Nesvarbu, ar jis tapytų medituojantį rabiną, ar indėnę moterį, dailininko rankose jie virsta Žmonija ir ją įkūnijančia paslaptimi.“ Dailininko personalinės parodos surengtos visame pasaulyje, o 1967 m. San Paule įkurtas Lasaro Segallo modernaus meno muziejus. Pagaliau, 2010 m. rudenį, L. Segallo darbai trims mėnesiams, lyg atkartodami paties autoriaus klajones, aplanko Vilnių, jo vaikystės miestą, nubraukdami istorijos dulkes nuo nepelnytai gimtinėje primiršto, o pasaulyje pripažinto modernisto kūrybinio paveikslo. Parodą „Lasaras Segallas: nuo Vilniaus iki San Paulo“ VVGŽM Tolerancijos centras pristato kartu su Prancūzų kultūros centru Vilniuje ir Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijoje. Ekspozicija veiks iki 2010 m. lapkričio 26 d.
	Nuo 2010 m. liepos 26 d. paroda “Jeigu užmirščiau aš…”. Paroda apie Butrimonių žydų bendruomenę ir jos likimą parengta Rivos Lozansky-Bogomolnajos, kuri viena iš nedaugelio  butrimoniškių išvengė mirties visuotinio žydų naikinimo metais, surinktų fotografijų ir prisiminimų pagrindu. Šio miestelio žydų likimas – savotiškas mikrokosmosas, kuriame atsispindi visose nacių užgrobtose teritorijose vykę karo nusikaltimai.

Kviečiame apsilankyti naujai atidarytoje nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje Tolerancijos centre "Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja Šoa".  

Artimiausiu metu jūs galėsite pamatyti tokias parodas ir renginius muziejaus Tolerancijos centre: 

2010 09 22, 15.30, trečiadienis: Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos minėjimas. Filmo „Dėdė Chackelis“ (Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, 1999) peržiūra. Dokumentinis filmas „Dėdė Chackelis“ – tai pasakojimas apie kalbininko Chackelio Lemcheno (1904–2001) gyvenimą, jo ištvermės, orumo ir intelekto pergalę prieš genocidą, priespaudą ir asmeninę tragediją. Filmą sukūrė Australijoje gyvenantis Ch. Lemcheno sūnėnas Rodas Freedmanas (trukmė: 52 min.). Partneriai: Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų Lietuvojoje nusikaltimams įvertinti.

2010 09 30, 18.00, ketvirtadienis: Profesoriaus Zygmunto Baumano vieša paskaita „Mes patys kaip vartojimo objektai“. Europos Parlamento nario prof. Leonido Donskio bei leidyklos „Apostrofa“ kvietimu Lietuvoje pirmą kartą lankysis profesorius Zygmuntas Baumanas – gyvasis sociologijos klasikas, vienas didžiausių pasaulio socialinių teoretikų ir reikšmingiausių XX a. postmodernizmo atstovų. Viešą paskaitą Tolerancijos centre „Mes patys kaip vartojimo objektai“ seks klausimų-atsakymų sesija. Renginio metu taip pat bus pristatoma trečioji lietuvių kalba išleidžiama profesoriaus Z. Baumano knyga „Vartojamas gyvenimas“. Renginys vyks anglų kalba.

 2010 10 25, 18.00, pirmadienis: Ruduo su 20 a. čekoslovakų kino klasika. „Ilga kelionė“ (režisierius Alfrédas Radokas, Čekoslovakija, 1949). Meninis filmas „Ilga kelionė“ tapo Čekijos kino legenda. Šis filmas, uždraustas per 40 okupacijos metų, išliko čekų atmintyje kaip vienas iš šalies kino šedevrų. Režisierius Alfrédas Radokas (1917-1976) pats turėjo žydiškų šaknų, o didelė jo šeimos dalis mirė nacių koncentracijos stovyklose. Sudėtingomis pokario sąlygomis filmuota juosta atspindi paties režisieriaus asmeninius išgyvenimus. „Ilga kelionė“ įprasmina meilę, kaip vienintelį atspirties tašką stengiantis išgyventi nežmoniškomis karo sąlygomis. (Filmas čekų kalba su angliškais subtitrais. Trukmė: 100 min.). Partneriai: Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje.

2010 11 02, 18.00, antradienis: Ruduo su 20 a. čekoslovakų kino klasika. „Romeo, Džiuljeta ir tamsa“ (režisierius Jiří Weissas, Čekoslovakija, 1959). Filmo veiksmas rutuliojasi nacių okupuotoje Prahoje. Vyriškis paslepia nuo šeimos atsiskyrusią žydų mergaitę, bandančią išvengti savo likimo. Užgimusiai jų meilei nėra lemta išsiskleisti. Prahoje gimęs vokiečių ir žydų kilmės režisierius Jiří Weissas (1913-2004) ne vieną savo filmą paskyrė nacių okupacinio režimo temai. Jis pats buvo priverstas du kartus palikti gimtąją šalį: pirmąjį kartą trauktis užėjus naciams, o antrąjį – 1968a-siais, sovietams užėmus Čekiją. (Filmas čekų kalba su angliškais subtitrais. Trukmė: 92 min.). Partneriai: Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje.

2010 11 07, 17.00, sekmadienis: Festivalio „Muzikos ruduo 2010“ koncertas, intriguojantis savo istorine programa. Skambės iš nacistinės Vokietijos pabėgusio, Kaune gyvenusio ir kūrusio, IX forte žuvusio talentingo muziko Edwino Geisto (1902-1942) kameriniai kūriniai. Taip pat išgirsime Vilniaus žydų šeimoje gimusio kompozitoriaus, muzikologo, poeto ir dailininko Arno Nadelio (1878-1943), kalinto Vilniaus gete ir nužudyto Aušvico koncentracijos stovykloje, vokalines kompozicijas.

Sopranas iš Vokietijos Verena Rein ir styginių kvartetas „Chordos“ taip pat atliks Franzo Schuberto (1797-1828) –Ariberto Reimano (g. 1936) „Minjonos dainą“, Paulio Hindemitho (1895-1963) „Melancholiją“, Broniaus Kutavičiaus (g. 1932) „Ant kranto“, Anatolijaus Šenderovo (g. 1945) „Keturis Sigito Gedos eilėraščius“ ir Vytauto Germanavičiaus (g. 1969) „Tylos erdves“.

2010 11 08, 18.00, pirmadienis: Ruduo su 20 a. čekoslovakų kino klasika. „Parduotuvėlė pagrindinėje gatvėje“ (režisieriai Jánas Kadáras (1918-1979), Elmaras Klosas (1910-1993), Čekoslovakija, 1965). Filmas “Parduotuvėlė pagrindinėje gatvėje” 1966 m. laimėjo „Oskarą“ kaip geriausias filmas užsienio kalba. Filmas nukelia į Antrojo pasaulinio karo laikų Slovakiją. Kukliai gyvenančiam slovakui Tono naciai pasiūlo perimti našlės žydės nedidukę krautuvėlę, kurioje prekiaujama siuvimo reikmenimis. Našlė jau sena, atitrūkusi nuo pasaulio realijų, mano, kad Tono ieško darbo, ir sutinka jį priimti pas save. Tono ir senutė pamėgsta vienas kitą. Bet naciai paskelbia, jog visi žydai turės palikti miestą. Ką Tono daryti su senute? (Filmas slovakų kalba su angliškais subtitrais. Trukmė: 128 min.). Partneriai: Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje.     

2010 11 15, 18.00, pirmadienis:  Ruduo su 20 a. čekoslovakų kino klasika. „Kremuotojas“ (režisierius Jurajus Herzas, Čekoslovakija, 1968). Meniniame filme „Kremuotojas“ slovakų kino režisierius Jurajus Herzas (g. 1934) pasakoja kraupią istoriją, kurioje antižydiška nacių propaganda paveikia nestabilios psichikos šeimos tėvo (kas dieną dirbančio krematoriume) moralines nuostatas. Patikėjęs arijų rasės mitu, jis imasi pats valyti pasaulį nuo ne-arijų kilmės žmonių. Jo uošvė – žydė, žmona – pusiau žydė. Netgi jo paties vaikų gyslomis teka žydiškas kraujas. (Filmas čekų kalba su angliškais subtitrais. Trukmė: 96 min.). Partneriai: Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje.

2010 11 16. Tarptautinės Tolerancijos dienos minėjimas. (Dienos programa). Konferencija „Neįgalieji socialiniame ir kultūriniame kontekste“; kultūrinė neįgaliųjų programa. Konferencijoje dalyvaus: Robertas van Vorenas, organizacijos „Global Initiative on Psychiatry“ vykdomasis direktorius; prof. Jonas Ruškus (Vytauto Didžiojo universitetas),  Dainius Pūras (VU Vaikų ligoninės Vaiko raidos centras) bei kiti pranešėjai. Partneriai: Nyderlandų Karalystės ambasada Vilniuje ir Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“.

2010 11 22. 18.00, pirmadienis: Ruduo su 20 a. čekoslovakų kino klasika. „Uždraustos svajonės“ (režisierius Karelas Kachyňa, Čekoslovakija, 1986). Čekų režisierius Karelas Kachyňa (1924-2004) sukuria neįprastą Antrojo pasaulinio karo metu vykstančią istoriją. Juodoji komedija, kurioje perteikiamos skausmingos Holokausto problemos, rutuliojasi lyg liūdna pasaka, apjungianti subtilaus ir šilto grotesko elementus. Pagrindinis filmo herojus – žyų šeimos tėvas – turi tris aistras: žvejybą, gražias moteris ir norą kuo geriau aprūpinti savo šeimą. Jo dviems vyresniems sūnums pranešama, jog jie turės persikraustyti į Terezino koncentracijos stovyklą. Tėvas žino, kad ir jo laukia toks pats likimas. Tačiau kol kas jam reikia pamaitinti šeimą, ir jis privalo sumedžioti savo svajonių elnią. (Filmas čekų kalba su angliškais subtitrais. Trukmė: 91 min.). Partneriai: Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje.

2010 11 28, 18.00, sekmadienis: Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Anatolijaus Šenderovo kūrybos vakaras. A. Šenderovas (g. 1945) yra vienas ryškiausių Lietuvos kompozitorių, jo kūryba ne kartą buvo įvertinta prestižiniuose tarptautiniuose konkursuose, nuolat skamba įvairiuose pasaulio festivaliuose ir koncertų salėse. Komponavimo metodų ar kūrinio formos A. Šenderovas neiškelia aukščiau emocijų ir jausmų pasaulio – galbūt dėl to jo muzika yra paveiki bei suprantama patiems skirtingiausiems klausytojams. Apie tai byloja kritikų atsiliepimai: „Ekstaze alsuojantis publikos atsakas buvo ypatingas: atlikėjai ir kompozitorius buvo kviečiami į sceną šešis kartus. Sunku prisiminti kitą tokį atvejį, kad mėgėjiška publika sutiktų šiuolaikinę muziką su tokiu spontanišku entuziazmu“ (Susan Shineberg, “International Art Manager”, Nr.14, 2002).

 2010 12 07 – 2011 01 25: paroda „Simboliai Lietuvos žydų tradiciniame mene. Atvaizdai, vaizdiniai, tekstai“, parengta kuratorės dr. Aistės Niunkaitės-Račiūnienės mokslinių tyrimų ir ekspedicijose, muziejuose bei archyvuose surinktos ikonografinės medžiagos pagrindu. Parodoje pirmą kartą pristatomi susisteminti simboliai, paplitę įvairių formų XVIII–XX a. pirmosios pusės Lietuvos žydų tradiciniame vizualiajame mene, atskleidžiami pagrindinių formų ir atvaizdų simbolinių reikšmių šaltiniai, nurodomos simbolinių vaizdinių sąsajos su sakraliaisiais ir komentatoriškais judaizmo tekstais.

2010 12 07 - 2011 11 30: garso ir vaizdo paroda „Akimirka su Jung Vilne“ iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus fondų (parengė kuratorė Ilona Murauskaitė). Paroda aprėpia žydų avangardo rašytojų ir dailininkų sambūrio Jung Vilne (Jaunasis Vilnius, 1929–1943) raidos ir kūrybos fragmentus.

Parodoje ir ją lydinčiame kataloge Jung Vilne dailininkų kūrybą reprezentuos Benciono Michtomo grafika ir akvarelės, Rafaelio Chvoleso, Šeinos Efron ir Rachelės Suckever darbai, rašytojų kūrybą – pirmą kartą iš jidiš į lietuvių kalbą verstų Abromo Suckeverio, Chaimo Gradės ir kitų sambūrio literatų eilių fragmentai. Originalo, jidiš, ir lietuvių bei anglų kalbomis skambės garso įraše užfiksuotos Jung Vilne poezijos akimirkos: Abromo Suckeverio ir Pereco Miranskio eilėraščiai.

2011 01 26 – 03 25: Francine Mayran (Prancūzija) tapybos darbų paroda „Šoa ir jo šešėlis“, skirta Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai (sausio 27) paminėti. Francine Mayran – profesionalios psichiatrės ir tapytojos – drobės atkuria vidinį genocido vaizdinį, simbolizuojantį asmeninę žmogaus kančią. Dailininkė primena, kad aukomis tapo ne tik nužudytieji, bet ir išgyvenusieji bei jų palikuonys. Praeities Holokausto košmaro liudininkai iš F. Marian paveikslų klausia mūsų, kaip reaguojame į šiais laikais mus supančią prievartą? Ar ne žmogaus abejingumas savo artimo skausmui leido įvykti tokio masto tragedijai Antrojo pasaulinio karo metais?