Paneriai – didžiausia masinių žudynių vieta Lietuvoje, tačiau iki vokiečių okupacijos šios vietovės statusas buvo visai kitoks: vaizdingas apylinkes ir Panerių mišką šalia Vilniaus mėgo poilsiautojai. 1941 m. pavasarį Paneriuose sovietų valdžios įsaku pradėtos kasti duobės degalų saugykloms, bet šio užmojo nespėta įvykdyti iki galo. 1941 m. birželio 24 d. Vilnių užėmę vokiečiai atkreipė dėmesį į nebaigtą statyti degalų bazę šalia Panerių geležinkelio stoties, todėl galiausiai ji tapo masinių žudynių vieta. Po karo 1960 m. masinių žudynių vietoje įkurtas Panerių memorialinis muziejus veikė kaip Vilniaus kraštotyros muziejaus filialas. 1962 m. muziejus tapo LSSR istorijos ir revoliucijos muziejaus padaliniu. 1977 m. memorialinis parkas oficialiai pavadintas Panerių memorialu. 1985 m. memorialo teritorija buvo sutvarkyta pagal architekto Jaunučio Makariūno projektą, įgijo dabartinį pavidalą. Šiuo metu ieškoma tinkamiausio sprendimo Panerių masinių žudynių vietos įveiklinimui ir sudėtingos istorijos pristatymui.
Panerių memorialas ir Informacijos centras
Autentiškoje aptariamų įvykių erdvėje kiekvienas turės galimybę pamatyti įvykusių vokiečių okupacijos metais nusikaltimų realumą. Kiekvienas eidamas lankytojų taku galės pamatyti tiek masinių žudynių vietas, tiek skirtingoms aukų grupėms skirtus atminimo ženklus. Panerių Septintajame XX a. dešimtmetyje buvo paskelbtas Panerių memorialo architektūrinio sutvarkymo konkursas, kurį 1961 m. laimėjo vilnietis architektas Jaunutis Makariūnas. J. Makariūno projektas buvo iš dalies realizuotas tik 1985 m. Buvusio muziejaus vietoje stovi dabartinis pastatas. Jame esanti ekspozicija yra laikina iki kol bus rastas tinkamiausias Panerių memorialo istorijos pristatymo variantas.
