Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje pradėjo veikti paroda „YIVO: Vilniaus istorijos / Stories of Vilnius“, skirta YIVO instituto 100-mečiui.
Žydų tradicijoje jidiš kalba Vilnius vadinamas Vilne, taip pat Lietuvos Jeruzale. Toks įvardijimas paplito ir dėl daugybės čia kadaise veikusių sinagogų, ir dėl šimtmečius brandintos intelektualinės auros, kuriai stiprų impulsą suteikė žymusis išminčius Vilniaus Gaonas.
Tokioje unikalioje aplinkoje 1925 m. buvo įkurtas YIVO Žydų mokslo institutas, skirtas jidiš kalbai, žydų kultūrai, istorijai ir viso pasaulio žydų gyvenimo išraiškoms dokumentuoti ir tyrinėti.
Kaip per parodos atidarymą teigė Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius dr. Simonas Strelcovas, YIVO istorija neatsiejama nuo Vilniaus, išsaugojusio gyvą atmintį apie čia klestėjusį žydų gyvenimą, nepaisant skaudžių XX a. įvykių. Naujoji paroda kviečia permąstyti savo santykį su istorija.
„Atvėrėme ne tik parodą, bet ir simboliškai grąžiname dalį pasaulinio masto atminties namo – į Vilnių. Nes būtent jame prieš 100-metį įsikūrė viena iškiliausių žydų intelektualinių institucijų – YIVO institutas. Jo šaknys glūdi mūsų kultūrų įvairovėje, o siekiai – pasaulinėje mokslo, atminties ir tapatybės erdvėje“, – kalbėjo S. Strelcovas.
„Vilniaus istorijos“ parodos pavadinime, pasak vieno jos kuratorių dr. Aivaro Poškos, įrašytos neatsitiktinai – siekiama „nukelti“ lankytojus 100 metų atgal. „Laiko mašiną sukonstruoti – labai sunku, tačiau mes pamėginome ir, tikimės, jums patiks“, – sakė kuratorius.
Paroda įrengta 4-ame muziejaus aukšte, kur veikia litvakų dailininko Rafaelio Chvoleso muziejus. Iš Prancūzijos atkeliavęs dailininko sūnus Milijus Chvolesas pasakojo, kad jo tėvas iki Katastrofos bendradarbiavo su YIVO institutu, o po karo drobėse dokumentavo sunaikintus žydų bendruomenės gyvenimo likučius. Pasak poeto Avarmo Suckeverio, „Lietuvos Jeruzalės griuvėsiuose jis tapydavo dar karštų pelenų kvėpavimą“.
Parodos atidarymas vyko Litvakų kiemelyje, kurį šiam vasaros sezonui atgaivino stilistė, dizainerė, mados ir grožio ambasadorė Renata Mikailionytė su bičiuliais iš „Sodas ir Sodininkas“, o į jį kelią rodo Linos Šlipavičiūtės ir Laurynos Kiškytės neofreska „Šagalo mėlyna“ („Kiaurai sienas: meno laboratorija“).
Pirmoje parodos „YIVO: Vilniaus istorijos“ salėje glaustai pristatoma YIVO istorija, veikla, misija. Čia lankytojai mato instituto pastato maketą (autorius Jomantas Padgurskas), atkurtą iš negausių ano meto fotografijų. Institutas tada stovėjo dabartinėje Vytenio gatvėje, tačiau per karą buvo sunaikintas. Instituto veiklą ir istoriją atskleidžia eksponatai – juos parodai paskolino Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras, taip pat trumpas filmas.
Antroje salėje lankytojai nukeliami į prieškario Vilnių, kurio svarią gyventojų dalį sudarė žydų bendruomenė. Pagrindinė erdvės dominantė – tarpukario Vilniaus kasdienybės vaizdai, atpasakojami iš jauno vaikinuko perspektyvos: personalijos, gatvės su arkomis, Žydų kvartalas, Didžioji sinagoga...
Žemėlapis-dėlionė, pasitelkus išmanųjį telefoną, leis lankytojui susipažinti su žydiško gyvenimo geografija prieškariu, svarbiausiais miesto pastatais ir kitais akcentais. Priešingoje pusėje iš atskirų žodžių lankytojai kviečiami parašyti linkėjimą Vilniui anglų ir lietuvių kalba. O sename lagaminėlyje jų laukia knygos (muliažai) jidiš arba hebrajų kalba – tiesiog privalomos to meto žydų intelektualo bibliotekoje. Dar vienas parodos kampelis „su silkute“, slepiama sienoje, šmaikščiai primena apie istorijoje Lietuvos žydų patirtus vargus – draudimus verslauti.
Krežiuose, prikrautuose daržovių ir vaisių (taip pat muliažinių, nemėginkite ragauti:), lankytojai ras ir pirmojo vegetarų restorano Lietuvos teritorijoje įkūrėjos Fanios Lewando receptų. Nusifotografavę juos galėsite maisto gaminimą namuose paversti gurmanišku įvykiu sau ir artimiesiems.
Paroda „YIVO: Vilniaus istorijos“ veiks iki gruodžio 28 dienos.
Partneriai:
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
YIVO Institute for Jewish Research Niujorke
Kuratoriai: Aivaras Poška, Marta Širokova, Dovilė Čypaitė-Gilė
Parodos architektė: Edita Bružikaitė, Mantas Čekaitis
Grafinis dizainas: Evelina Baniulytė, Audrius Deikus
Vizualizacijos: Mindaugas Arlinskas
Nuotraukų autorius Marius Žičius
