Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus jau daugiau nei dešimtmetį siekia, kad ypatingos istorinės atminties pastatas Žemaitijos g. 4 taptų Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto muziejumi. Diskusijos su Seimo Kultūros komitetu teikia vilties – esame išgirsti ir laukiame sprendimo, kuris leistų šiai vietai atgimti.
Vilniaus senamiestyje, Žemaitijos g. 4, esantis pastatas mena vieną ryškiausių dvasinio pasipriešinimo vietų Vilniaus gete – čia veikė geto biblioteka. Ši vieta ne tik saugo Holokausto laikotarpio atmintį, bet ir liudija apie žmonių siekį išsaugoti kultūrą net tamsiausiais istorijos metais.
Dar 2013 m. tuometinis muziejaus direktorius Markas Zingeris kreipėsi į miesto vadovus, siūlydamas šį istorinį pastatą pritaikyti Holokausto muziejui. Nuo pat tada muziejaus darbuotojai nuosekliai dirba, kad šis sumanymas virstų realybe:
2016 m. statybų ekspertas dr. Darius Kalibatas konstatavo, kad pastatas yra avarinės būklės ir būtina imtis neatidėliotinų veiksmų.
2017 m. muziejuje vyko Tarptautinės Holokausto atminties aljanso (IHRA) konferencija, kurioje Memorialų ir muziejų grupės ekspertams buvo pristatytas ir išsamiai iškomunikuotas muziejaus planas Žemaitijos g. 4 įsteigti Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų.
2019 m. parengtas investicinis projektas, kurio tikslas – sukurti naujo turinio, istorinį kontekstą atliepiančią ekspoziciją, įamžinančią Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto istoriją.
2020 m. parengti tvarkybos, restauracijos ir kapitalinio remonto projektiniai pasiūlymai, taip pat muziejaus koncepcijos gairės, numatančios vietos ir pastato autentiškumo išsaugojimą.
2021 m. Malmės tarptautiniame Holokausto atminimo forume Lietuva įsipareigojo įsteigti Holokausto muziejų Vilniuje, Žemaitijos g. 4, kaip tarptautinės atminties ir švietimo įsipareigojimų dalį.
2023 m. pabaigoje buvo pasirašyta kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų sutartis su UAB „Infes“ – reikšmingas žingsnis siekiant išsaugoti šį unikalų istorinį pastatą ir pritaikyti jį muziejinei veiklai. Vis dėlto dėl iškilusių finansavimo iššūkių darbai šiuo metu sustabdyti, o pastato avarinė būklė toliau blogėja.
Nepaisant pastangų, pastatas vis dar apleistas ir nyksta. Muziejus nuosekliai imasi veiksmų ieškant sprendimų, o pastaruoju metu vykstantis dialogas su Seimo Kultūros komitetu teikia vilties, kad esame girdimi ir nuteikia pozityviai. Tai labai svarbus žingsnis siekiant, kad unikalus istorinis objektas būtų išsaugotas ir taptų gyvu atminties muziejumi.
Vilniaus geto biblioteka – tai ne tik sienos, bet ir liudijimas apie žmogiškumą ir kultūros gyvybingumą net žūties akivaizdoje. Tikime, kad šiai vietai dar lemta atgimti – kaip Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto muziejui, kuris kvies kalbėtis, suprasti ir atminti.
Plačiau skaitykite LRT publikacijoje:
L. Balandžio / BNS nuotr.
