LR Prezidentūroje Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanoti 36 žydų gelbėtojai

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS GITANAS NAUSĖDA LIETUVOS ŽYDŲ GENOCIDO ATMINIMO DIENOS PROGA ĮTEIKĖ ŽŪVANČIŲJŲ GELBĖJIMO KRYŽIUS ASMENIMS, KURIE, NEPAISYDAMI MIRTINO PAVOJAUS SAU IR ŠEIMAI, ANTROJO PASAULINIO KARO METAIS GELBĖJO ŽYDUS NUO NACIŲ GENOCIDO.

Pasak šalies vadovo, kiekvienais metais rugsėjo mėnesį minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena lyg amžinai kraujuojanti, atvira žaizda liudija apie liūdną mūsų bendrapiliečių žydų likimą Antrojo pasaulinio karo metais.

 Eitvydo Kinaičio nuotr.

„Atmindami didžiąją Lietuvos žydų tragediją, mes ne tik gedime su pašaknimis išrautų gyvenimų, bet ir atsigręžiame veidu į šviesą. Prisimename tuos, kurie išdrįso pasipriešinti neapykantos ideologijai ir brutaliai jėgai, gelbėdami mirčiai pasmerktus žmones. Pasaulyje, apimtame prievartos, skausmo ir nežinomybės, šie drąsūs vyrai ir moterys dalinosi ne tik paskutiniu duonos kąsniu ir pastoge, bet ir savo likimu. Lietuvos žydų gelbėtojai tapo moraline atsvara to meto neapykantai, neteisybei ir aklam abejingumui. Gelbėdami vieną žmogų, iš tiesų jie gelbėjo visą pasaulį“, – apdovanojimų ceremonijoje sakė šalies vadovas.

Pasak Prezidento, net ir pačiomis tamsiausiomis istorijos valandomis šie mūsų tylieji herojai – ūkininkai, amatininkai, dvasininkai, valstiečiai, mokytojai, profesoriai – nesitenkino pasyvių stebėtojų vaidmeniu. Pasiryžę drąsiai nešti žmogiškumo deglą, jie visiems laikams atsistojo teisingoje istorijos pusėje.

„Linkiu, kad šių nepaprastų žmonių žygdarbiai mums primintų, kiek daug gali nuveikti net ir vienas beginklis žmogus. Kiek daug galime nuveikti mes visi, jei tik lemtingą akimirką pasirenkame teisingai“, – valstybės apdovanojimų ceremonijoje sakė šalies vadovas.

Prezidento dekretu Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais buvo apdovanoti 36 asmenys, visi po mirties. Tėvų, senelių ar prosenelių vardu apdovanojimus atsiėmė didvyrių artimieji. 

Lietuvos žydų genocido atminimo diena minima rugsėjo 23 d.

Prezidento dekretas: 

Akimirkos iš Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimų žydų gelbėtojams ceremonijos:

Antoninos, Tadeušo ir Teresos Czeżowskių apdovanojimus priima Eleonora Czeżowska. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Onos Čijunskienės ir Antano Čijunskio apdovanojimus priima vaikaitė Ona Dambauskienė ir provaikaičiai. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Alekso ir Zofijos Labanauskų apdovanojimus priima vaikaičiai su šeimomis. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Antano ir Onos Paulauskų apdovanojimus priima dukra Regina Paulauskienė vaikaičiai ir provaikaičiai. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Elenos Kudaba apdovanojimus priima dukros Danutė Maria Kudaba ir Ina Kudaba su artimaisiais. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Stasės ir Stasio Liškų apdovanojimus priima vaikaitė Aida Dargienė ir provaikaitė. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Stefanijos ir Kazimiero Pališkių bei jų sūnaus Kazimiero apdovanojimus priima Kazimiero Pališkio dukra Jurgita Stakėnienė su Kazimiero Pališkio žmona. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Janinos Reginos Kremerienės apdovanojimą priima sūnus Romualdas Kremeris ir vaikaitė Jolita Kremerytė. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Teklės Stančikienės ir Marijos Stančikaitės apdovanojimus priima vaikaitis (sūnėnas) Gintautas Stančikas. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Gabrielės Prakelienės apdovanojimą priima dukra Angelė Korsakienė, sūnus Albinas Prakelis ir vaikaičiai. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Vladislavo, Izabelės ir Henriko Raubų apdovanojimus priima Henriko Raubos dukros Marijana Komar, Bernarda Danutė Svetlikovskaja ir provaikaitis Ernestas Komaras su dukra Ariana. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Anelės Skirvainytės apdovanojimą priima vaikaitė Vida ter Horst. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Valerijos Stanevičienės apdovanojimą priima dukra Birutė Stanevičė ir sūnus Algerdas Stanevičius. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Genovaitės Šukienės apdovanojimą priima sūnus Virginijus Šukys. Eitvydo Kinaičio nuotr. 

Domicėlės ir Jono Valatkevičių apdovanojimus priima vaikaitė Gitana Mockevičienė ir provaikaičiai. Eitvydo Kinaičio nuotr. 

Mykolo Žilinsko apdovanojimą priima vaikaitis Mindaugas Žilinskas su dukra ir vaikaitėmis. Eitvydo Kinaičio nuotr. 

Remdamiesi autentiškais išsigelbėjusių žmonių liudijimais, pristatome asmenis, kurių kilnus poelgis įvertintas Lietuvos valstybiniu apdovanojimu – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi: Apdovanojimo ceremonijos bukletas „Gyvenimą dovanojusios širdys“.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus l.e.p. direktorės Ievos Šadzevičienės kalba ceremonijos metu: 

„Kasdien turime apsispręsti – dirbdami, planuodami, rinkdamiesi gyvenimo kryptį. Kartais tenka priimti sunkius sprendimus, tokius, kurie paliečia ne tik asmeninį, bet ir artimųjų, draugų, o kai kada ir nepažįstamųjų gyvenimus. Būtent tokius sprendimus turėjo priimti ir tie žmonės, kuriuos šiandien pagerbiame, apdovanodami Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Jų pasirinkimas lėmė, kad buvo išgelbėtos gyvybės.

Šie žmonės – žymūs mokslininkai, kaip Vilniaus Stepono Batoro universiteto profesorius Tadeuszas Czeżowskis su žmona Antonina ir dukra Teresa, šelpę maistu ir vaistais Vilniaus geto žydus, ar lietuviškosios anatomijos ir antropologijos pradininkas profesorius Jurgis Žilinskas, jo žmona odontologė Ksavera Žilinskienė, Jurgio brolis Mykolas, savo namuose išslapstę ir išgelbėję Ritą Frank ir jos pusseserę; meno žmonės – kaip aktorė Olga Kuzmina-Dauguvietienė su dukromis, gelbėjusios Kauno geto žydus; tarnautojai – kaip Kazimieras ir Stefanija Pališkiai dėl vilkaviškietės žydės slapstymo įkalinti Marijampolės kalėjime; dvasininkai – kaip Palėvenės Šv. Domininko parapijos klebonas Zenonas Karečka; ūkininkai Markevičiai, Valatkevičiai... Jų ir visų kitų, čia mano nepaminėtų teisuolių, pavardės ir istorijos šiandien minimos ir įrašytos į apdovanojamųjų sąrašą.

Ar esama juos vienijančio vardiklio?

Gelbėtojų ryžtą ir poelgius sociologiniu požiūriu tyrinėjęs istorikas Zigmas Vitkus įvardina: gelbėtojus vienija empatija, susietumo su kitais žmonėmis jausmas, „gebėjimas pamatyti kito žmogaus veidą ir jo pažeidžiamumą“, gelbėtojų šeimos pasižymėjo aukštais humanistiniais idealais, įdiegtais dar vaikystėje.

Ar įmanoma pasverti riziką, ryžtą, nugalėtą baimę, nerimą, galbūt ir patį savisaugos instinktą, kai, galvojant apie tuos, kuriems reikėjo ištiesti pagalbos ranką, suteikti antrą šansą gyventi, asmeninis ir šeimos saugumas nebuvo laikomas svarbiausiu?

Kai kurie išgelbėtieji, nors negalėję čia fiziškai atvykti, dar su mumis. Viena jų – Rita Frank. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui su įtėviais Žilinskais ji pasitraukė į Jungtines Amerikos Valstijas, o atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, buvo viena iš emigrantų, kurie skyrė savo jėgas gimtajai šaliai: Rita darbavosi atkurtosios Lietuvos Respublikos Seime.

Lietuvoje ir Vilniuje žydų istoriją mena ir pastatai: vienas jų – buvusi Vilniaus geto biblioteka, tebestovinti Žemaitijos gatvėje. Nacių okupacijos metais jos rūsyje buvo slepiamos YIVO vertybės. Hermano Kruko vadovaujama biblioteka buvo tapusi vienu iš dvasinio pasipriešinimo centrų. Vilniaus Gaono žydų muziejaus istorikai ir infrastruktūra besirūpinantys darbuotojai dėjo daug pastangų, kad pastatas būtų prikeltas naujam gyvenimui ir ten įsikurtų Vilniaus geto ir Holokausto istorijos muziejus. Deja, planuota pastato, kurio būklė jau blogesnė nei avarinė, rekonstrukcija nevyksta, šiais metais biudžete neskyrus tam pinigų. Ir mūsų dabartis greitai virs istorija, tad ką galime padaryti dabar, kad ją išsaugotume ateičiai?

Šiandien apdovanojami persekiojamus žydus gelbėję Lietuvos gyventojai, o jų istorijos prikeltos dabarčiai Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Istorinių tyrimų skyriaus pastangomis. Nuoširdžiai dėkoju ilgametei darbuotojai Danutei Selčinskajai ir Gintarei Žuravliovaitei, kruopščiai rinkusioms ir dokumentavusioms medžiagą. Ačiū visiems gelbėtojų artimiesiems, kurie pasidalino asmeninėmis šeimos istorijomis, fotografijomis, dokumentais. Šie tyrimai liudija apie pasirinkimus, tikėjimą viltimi tamsiausiu Holokausto metu ir paprastų žmonių – bendrapiliečių – žygdarbius.

Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos Respublikos parlamentaras Emanuelis Zingeris, kurio iniciatyva Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje buvo pradėti istoriniai tyrimai, siekiant įamžinti teisuolių žygdarbius, šiuo metu deda pastangas, kad teisuolių ir getuose kovojusių rezistentų vardais  būtų pavadintos Lietuvos ugdymo įstaigos, mokyklos. 

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus vardu dėkojame Jo Ekscelencijai Prezidentui Gitanui Nausėdai ir visai Prezidentūros komandai už teisuolių atminimo įamžinimą apdovanojant Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“ - taip savo kalbą baigė l.e.p. muziejaus direktorė Ieva Šadzevičienė. 

Apdovanojimo ceremonijai pasibaigus:

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus kolektyvas kartu su LR pirmąją ponia Diana Nausėdiene, Izraelio ambasadore Shelly Hugler Livne ir Lietuvos žydų (litvakų bendruomenės pirmininke) Faina Kukliansky / Eitvydo Kinaičio nuotr. 

Bukletas „GYVENIMĄ DOVANOJUSIOS ŠIRDYS…“ Žuvančiųjų gelbėjimo kryžiaus įteikimo ceremonija Vilnius, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai 2025 metų rugsėjo 19 diena