Rugsėjo 19 d. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojimų ceremonijos metu kalbą sakė Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus l.e.p. direktorė Ieva Šadzevičienė. Čia galite perskaityti visą kalbos tekstą:
„Kasdien turime apsispręsti – dirbdami, planuodami, rinkdamiesi gyvenimo kryptį. Kartais tenka priimti sunkius sprendimus, tokius, kurie paliečia ne tik asmeninį, bet ir artimųjų, draugų, o kai kada ir nepažįstamųjų gyvenimus. Būtent tokius sprendimus turėjo priimti ir tie žmonės, kuriuos šiandien pagerbiame, apdovanodami Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Jų pasirinkimas lėmė, kad buvo išgelbėtos gyvybės.
Šie žmonės – žymūs mokslininkai, kaip Vilniaus Stepono Batoro universiteto profesorius Tadeuszas Czeżowskis su žmona Antonina ir dukra Teresa, šelpę maistu ir vaistais Vilniaus geto žydus, ar lietuviškosios anatomijos ir antropologijos pradininkas profesorius Jurgis Žilinskas, jo žmona odontologė Ksavera Žilinskienė, Jurgio brolis Mykolas, savo namuose išslapstę ir išgelbėję Ritą Frank ir jos pusseserę; meno žmonės – kaip aktorė Olga Kuzmina-Dauguvietienė su dukromis, gelbėjusios Kauno geto žydus; tarnautojai – kaip Kazimieras ir Stefanija Pališkiai dėl vilkaviškietės žydės slapstymo įkalinti Marijampolės kalėjime; dvasininkai – kaip Palėvenės Šv. Domininko parapijos klebonas Zenonas Karečka; ūkininkai Markevičiai, Valatkevičiai... Jų ir visų kitų, čia mano nepaminėtų teisuolių, pavardės ir istorijos šiandien minimos ir įrašytos į apdovanojamųjų sąrašą.
Ar esama juos vienijančio vardiklio?
Gelbėtojų ryžtą ir poelgius sociologiniu požiūriu tyrinėjęs istorikas Zigmas Vitkus įvardina: gelbėtojus vienija empatija, susietumo su kitais žmonėmis jausmas, „gebėjimas pamatyti kito žmogaus veidą ir jo pažeidžiamumą“, gelbėtojų šeimos pasižymėjo aukštais humanistiniais idealais, įdiegtais dar vaikystėje.
Ar įmanoma pasverti riziką, ryžtą, nugalėtą baimę, nerimą, galbūt ir patį savisaugos instinktą, kai, galvojant apie tuos, kuriems reikėjo ištiesti pagalbos ranką, suteikti antrą šansą gyventi, asmeninis ir šeimos saugumas nebuvo laikomas svarbiausiu?
Kai kurie išgelbėtieji, nors negalėję čia fiziškai atvykti, dar su mumis. Viena jų – Rita Frank. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui su įtėviais Žilinskais ji pasitraukė į Jungtines Amerikos Valstijas, o atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, buvo viena iš emigrantų, kurie skyrė savo jėgas gimtajai šaliai: Rita darbavosi atkurtosios Lietuvos Respublikos Seime.
Lietuvoje ir Vilniuje žydų istoriją mena ir pastatai: vienas jų – buvusi Vilniaus geto biblioteka, tebestovinti Žemaitijos gatvėje. Nacių okupacijos metais jos rūsyje buvo slepiamos YIVO vertybės. Hermano Kruko vadovaujama biblioteka buvo tapusi vienu iš dvasinio pasipriešinimo centrų. Vilniaus Gaono žydų muziejaus istorikai ir infrastruktūra besirūpinantys darbuotojai dėjo daug pastangų, kad pastatas būtų prikeltas naujam gyvenimui ir ten įsikurtų Vilniaus geto ir Holokausto istorijos muziejus. Deja, planuota pastato, kurio būklė jau blogesnė nei avarinė, rekonstrukcija nevyksta, šiais metais biudžete neskyrus tam pinigų. Ir mūsų dabartis greitai virs istorija, tad ką galime padaryti dabar, kad ją išsaugotume ateičiai?
Šiandien apdovanojami persekiojamus žydus gelbėję Lietuvos gyventojai, o jų istorijos prikeltos dabarčiai Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Istorinių tyrimų skyriaus pastangomis. Nuoširdžiai dėkoju ilgametei darbuotojai Danutei Selčinskajai ir Gintarei Žuravliovaitei, kruopščiai rinkusioms ir dokumentavusioms medžiagą. Ačiū visiems gelbėtojų artimiesiems, kurie pasidalino asmeninėmis šeimos istorijomis, fotografijomis, dokumentais. Šie tyrimai liudija apie pasirinkimus, tikėjimą viltimi tamsiausiu Holokausto metu ir paprastų žmonių – bendrapiliečių – žygdarbius.
Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos Respublikos parlamentaras Emanuelis Zingeris, kurio iniciatyva Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje buvo pradėti istoriniai tyrimai, siekiant įamžinti teisuolių žygdarbius, šiuo metu deda pastangas, kad teisuolių ir getuose kovojusių rezistentų vardais būtų pavadintos Lietuvos ugdymo įstaigos, mokyklos.
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus vardu dėkojame Jo Ekscelencijai Prezidentui Gitanui Nausėdai ir visai Prezidentūros komandai už teisuolių atminimo įamžinimą apdovanojant Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“ - taip savo kalbą baigė l.e.p. muziejaus direktorė Ieva Šadzevičienė.
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus kolektyvas kartu su LR pirmąją ponia Diana Nausėdiene, Izraelio ambasadore Shelly Hugler Livne ir Lietuvos žydų (litvakų bendruomenės pirmininke) Faina Kukliansky / Eitvydo Kinaičio nuotr.
