Kvietimo kopija iš Vilniaus hebrajų gimnazijos „Tarbut“ (Pylimo g. 4) komplekto, VŽMP 3948-13
Gimnazijos „Tarbut“ Tėvų komiteto kvietimas lietuvių ir hebrajų kalbomis į muzikos ir šokių vakarą, turėjusį vykti 1940 m. kovo 24 dieną Prekybos ir pramonės draugijos klubo salėje Trakų g. 11 (dab. Trakų g. 10: tarpukariu Trakų g. prasidėjo ne nuo Pylimo, o nuo Vokiečių gatvės pusės, todėl dabartinė pastatų numeracija nesutampa su prieškarine, be to, buvę nelyginių skaičių numeriai dabar tapę lyginių skaičių numeriais ir atvirkščiai; nuo 1950 metų šiame pastate įsikūrusi Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, veikusi įvairiais pavadinimais). Kvietime nurodoma, kad koncertuos žinomi ano meto Vilniaus artistai bei kompozitorius Henrykauskas, šokiams grieš L. Ilgauskio orkestras.
Leonas Henrikovskis (Leon Henrykowski) gimė 1890 m. Lodzėje; kompozitorius, smuikininkas, pianistas, Varšuvoje gerai žinomas akordeonistas, skirtingais laikotarpiais Henriko Goldo, Francišeko Vitkovskio, Jeržio Roznerio šokių muzikos orkestrų narys. 1935 m. Varšuvos „Café Club“ pirmą kartą grojo saksofonininko Francišeko Vitkovskio, kuris netrukus buvo paskelbtas Lenkijos džiazo karaliumi, grupė. Orkestrą sudarė trimitininkas Michalas Didykas, saksofonininkas Tadeušas Jeselzonas, pianistai Jeržis Rozneris ir Leonas Pomierancas bei vibrafonininkas ir būgnininkas Leonas Henrikovskis. Muzikantai koncertavo kelis mėnesius su ambicinga programa – savo aranžuota džiazo ir svingo šokių muzika. 1939 metų balandį L. Henrikovskis su F. Vitkovskio orkestru vyko į JAV atstovauti Lenkijai su koncertais pasaulinėje parodoje, prasidėjus karui ten ir liko. 1940 metais trumpai grojo Hario Richmano klube Niujorko 57-ojoje gatvėje, vėliau – savo įsteigtame lenkiškame restorane, po metų grupė iširo. 1940 m. sukūrė muziką Vilniaus žydų poeto Leibo Rozentalio romantiškai meilės baladei „Wos darf ich hobn mer, az du bist mine“ („Ko man daugiau reikia, kai tu esimano?“). Henrikovskis mirė Niujorke, manoma, 1946 metais.
Leonardas Ilgovskis (Leonard Ilgowski), pravarde Liovka, gimė 1906 arba 1907 m. Vilniuje. Jis buvo kompozitorius, dirigentas, turėjo pianisto išsilavinimą, taip pat grojo saksofonu, trimitu ir klarnetu. 3-iojo dešimtmečio pradžioje su savo orkestru grojo Varšuvos šokių rūmuose („Palais de danse“). 3-iojo dešimtmečio antroje pusėje Varšuvoje buvo pakviestas į Juliano Skotnickio orkestrą, koncertavusį šokių klube „Colombina“. 4-ojo dešimtmečio pradžioje L. Ilgovskis vadovavo restorano „Esplanada“ šokių muzikos orkestrui. Su šiuo orkestru pirmojoje Lenkijos muzikos įrašų studijoje „Syrena Record“ 1935 metais įrašė šokių muzikos ciklą, kuris buvo išleistas kaip orkestro „Melodia“ įrašai. 1935–1937 metais vadovavo Vilniaus lenkų radijo orkestrui, su Jeržiu Rozneriu įkūrė džiazo orkestrą Ilgowski-Rosner Band. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939–1940 metų sandūroje, grįžo į Vilnių, grojo Dormano kavinėje, įsikūrusioje dab. Gedimino prospekto ir Šv. Jurgio gatvių kampiniame pastate. Rašytojas bei lenkų džiazo guru Leopoldas Tyrmandas prisimena su lenkų roko „tėvu“ Francišeku Valickiu ten klausydavęsi Ilgovskio kvarteto. Nuo 1941 m. vasario Vilniaus lenkų teatre Ilgovskis taip pat grojo su Tadeušo Mir-Milšteino Vilniaus džiazo orkestru. 1941 m. birželį nacių kariuomenei įžengus į Vilnių Leonardas Ilgovskis su daugeliu kitų Vilniaus žydų buvo nužudytas Paneriuose.
Šaltiniai:
Guzenberg, I. (2021). Vilnius: Traces of the Jerusalem of Lithuania, (p. 331, 335). [Vilnius]: Pavilniai
Prieiga per internetą https://www.discogs.com/artist/13465786-Leonard-Ilgowski?srsltid=AfmBOopmsZ6anXWY6HA-MQ9z7mHI96fhAY0Lcp08SevGndjnvxGC0Oy-; https://www.muzeumjazzu.pl/zyciorysy-muzykow-jazzowych-z-okresu-wojny/; https://www.muzeumjazzu.pl/jazz-przed-wojna-18/; https://bibliotekapiosenki.pl/osoby/Henrykowski_Leon; https://www.muzeumjazzu.pl/zyciorysy-muzykow-jazzowych-z-okresu-wojny/; https://www.muzeumjazzu.pl/12-jazz-w-przedwojennej-warszawie/;
Parengė VGŽIM rinkinių kuratorė Jovita Stundžiaitė-Olšauskienė
© Iš VGŽIM rinkinių
