Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus (VGŽIM) jau ne vienus metus siekia, kad ypatingos istorinės atminties pastatas Žemaitijos g. 4 (anksčiau – Strašūno g. 6) taptų Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto muziejumi. Šioje vietoje veikė Vilniaus geto biblioteka, statistikos biuras, pastatas buvo Vilniaus geto pogrindinės Jungtinės partizanų organizacijos FPO (jidiš k. Fereinikte Partizaner Organizacije) veiklos vieta ir kt. Kieme buvo sporto aikštelė, priešais ją – geto kalėjimas. Čia jau 1944 m. išgyvenusiųjų žydų pastangomis pradėjo veikti tuo metu vienintelis Žydų muziejus visoje Sovietų Sąjungoje. Anot rašytojo, buvusio Vilniaus geto kalinio, muziejaus įkūrimo vieno iš iniciatorių Š. Kačerginskio, „tokio pastato nedera perduoti kokiai nors įstaigai: istorinis kampelis pats savaime nuolat primena žydams apie tai, kas čia vyko“. Muziejaus veikla tęsėsi tik keletą metų, nes ir po karo žydų bendruomenės padėtis buvo sudėtinga. Stalino antisemitinės kampanijos metais 1949 m. Muziejus buvo uždarytas, todėl jo steigėjų idėja ir misija šiandien tampa tęstine dabartinio Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus koncepcijos dalimi, kuri skirta grąžinti atmintį į tą pačią – istoriškai prasmingą – erdvę. Joje persipina kultūrinio gyvenimo, pasipriešinimo, kasdienybės ir buvusios tragedijos aspektai. XX a. II pusėje pastate veikė bibliotekininkystės technikumas, vėliau – Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesnioji muzikos mokykla.
2011 m. VGŽIM perėmė pastatą iš Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos. 2013 m. tuometinis muziejaus direktorius M. Zingeris kreipėsi į miesto vadovybę, siūlydamas šiame didelės istorinės vertės statinyje įkurti Holokausto muziejų. Finansiniai resursai neleido užtikrinti nuoseklaus visų projekto žingsnių – nuo koncepcijos iki įgyvendinimo. Konkrečius sprendimus reikėjo priimti atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes. Pažymėtina, kad prieš tai, kai įsibėgėjo projekto įgyvendinimo darbai, VGŽIM inicijavo pastato Žemaitijos g. 4 „prikėlimo iš užmaršties“ darbus: buvo rengiamos savanorių talkos pastato valymui, pastato languose nuolat eksponuojamos po karo Vilniaus gete rastos nuotraukos. Kieme, minint Lietuvos žydų aukų genocido dieną, rengti Vilniaus geto aukų vardų skaitymai. 2014 m. rugsėjo 25 d. muziejaus darbuotojų ir Lietuvos piliečių pastangomis išvalytoje geto bibliotekos salėje įvyko žymaus jidiš poeto, buvusio Vilniaus geto kalinio Abraomo Suckeverio poezijos skaitymai.
Dešimtmečiais apleistas pastatas jau tuo metu reikalavo remonto. 2016 m. statybų ekspertas dr. Darius Kalibatas oficialiai konstatavo, kad pastatas yra avarinės būklės. 2017 m. muziejuje vyko Tarptautinės Holokausto atminties aljanso (IHRA) konferencija, kurioje Memorialų ir muziejų grupės ekspertams buvo pristatytas muziejaus planas Žemaitijos g. 4 įsteigti Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų, o 2019 m. parengtas investicinis projektas, kurio tikslas – sukurti naujo turinio, istorinį kontekstą atliepiančią ekspoziciją, įamžinančią Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto istoriją.
Šios erdvės susigrąžinimo misija neapsiribojo tik VGŽIM siekiais. 2021 m. Malmės tarptautiniame Holokausto atminimo forume Lietuva įsipareigojo įsteigti Holokausto muziejų Vilniuje, Žemaitijos g. 4, kaip tarptautinės atminties ir švietimo įsipareigojimų dalį.
2023 m. pabaigoje buvo pasirašyta kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų sutartis su UAB „Infes“ – reikšmingas žingsnis siekiant išsaugoti šį unikalų istorinį pastatą ir pritaikyti jį muziejinei veiklai. Vis dėlto dėl iškilusių finansavimo iššūkių darbai šiuo metu sustabdyti, o pastato avarinė būklė toliau blogėja. VGŽIM nuosekliai ieško galimybių tęsti pradėtus darbus: pastaruoju metu vykstantis dialogas su Seimo Kultūros komitetu teikia vilties ir nuteikia pozityviai.
