Vienas mažiau matomų, bet savaip kalbančių mūsų muziejaus rinkinių – archeologinis paveldas. Nuotraukoje matote arkos lanko fragmentą su puošniu archivoltu, rastą 2011 m. per buvusios Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijos kasinėjimus.
Pagal formą ir puošybą galima spėti, kad fragmentas priklausė arkai, jungusiai koloną ar piliastrą su aukščiau esančiu skliautu ar sienos niša. Tokios arkos galėjo rėminti praėjimą, langą ar nišą. Archivoltas – išorinis dekoratyvinis arkos lanko apvadas, lipdytas iš stiuko – kalkinio skiedinio, pagaminto iš kalkių, smulkaus smėlio, akmens (dažnai marmuro) miltelių ir organinių priedų. Arkos lanką puošia frizas, sudarytas iš polichrominės pynių ir augalinio ornamento juostos.
Toks dekoravimo būdas į Vilnių buvo atgabentas XVII a. italų meistrų. Deja, negalime šios puošnios architektūrinės detalės identifikuoti negausiai išlikusiose Didžiosios sinagogos interjero nuotraukose, be to, jos fragmentiškos ir atspindi vėlyvojo interjero vaizdą. Žinome, kad po 1633 m. Vladislovo IV Vazos suteiktos privilegijos buvo leista statyti mūrinę sinagogą. XVIII a. ją pažeidė gaisrai, po jų sinagoga buvo rekonstruota.
VŽM 8944/112 Lauko numeris 1295, 2011 m. Vilniaus Didžiosios sinagogos tyrimai, Vokiečių g. 13A Matmenys 30x25x20 cm Nuotraukos autorius Paulius Račiūnas
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.