Kviečiame susipažinti su kino scenografijos projektu (projekto vadovė: doc. Jurgita Gerdvilaitė, Vilniaus dailės akademija), paremtu Vilniaus gete kalėjusio Icchoko Rudaševskio dienoraščiu, kuris tapo pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu kuriant vizualinį pasakojimą.
Parodoje detaliai pristatomas scenografinis sprendimas vienai filmo scenai, nukeliančiai į 1943 m. balandžio mėnesį, kai Vilniaus gete baigėsi santykinio stabilumo laikotarpis.
Anot darbo autorės Unės Kormilcevaitės: „Norėčiau, kad filmas pagal Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštį” būtų sukurtas, o šiandien įgyvendinu vieną jo sceną, kurią kūriau remiantis Icchoko patirtimi gete. [...]
1943 m. Balandžio 4 d. Icchoko (13 m.) draugas Elijahu (10 m.) atbėga tuščia gatve prie jo namo, kurio sienos nuo šalčio ir drėgmės pradėję pūti ir trupėti. Jis mėto akmenukus į Icchoko langus, norėdamas pakviesti draugą į lauką, tačiau niekas neatsako. Berniukas įeina į vidinį kiemą ir lipa į butą antrame aukšte, kurio durys atviros. Jis įeina į tuščią butą, kuriame po ką tik vykusio pogromo ramu ir tylu. Čia viskas išversta, stalčiai iškratyti, pro išdužusius langus traukia skersvėjis, mėtosi daiktai ir drabužiai. Elijahu žengia per gabalais išluptą parketą ir supranta, kas bus nutikę.“
Šis projektas – tai ne tik profesinis scenografijos kūrimas, bet ir bandymas priminti vilniečiams jų miesto istoriją, kuri vyko gatvėse, kuriomis kasdien vaikštome.