2026 m. gegužės 19 d. Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje atidaryta nauja paroda „Vilniaus Didžiosios sinagogos (pra)radimai“, kviečianti lankytojus pažinti vieną svarbiausių Vilniaus žydų paveldo vietų per archeologinius radinius, meno kūrinius ir išlikusius Didžiosios sinagogos fragmentus.
Parodos atidarymo renginyje susirinkusius svečius pasveikino Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius Sergejus Kanovičius. Pasak jo, ši paroda kalba ne įsivaizduojama praeitimi, bet autentiškais faktais ir išlikusiais Didžiosios sinagogos pėdsakais, leidžiančiais kuo tiksliau priartėti prie sunaikinto, tačiau iš Vilniaus atminties neišnykusio pasaulio.
2011–2021 m. vykdytų tarptautinių archeologinių tyrimų metu Didžiosios sinagogos vietoje aptikta beveik 5 tūkst. XVI–XX a. artefaktų. Vienu svarbiausių atradimų laikomi 2018 m. rasti bimos – centrinės sinagogos pakylos – fragmentai. Archeologai taip pat atidengė ritualinės pirties, grindų fragmentus, sienų liekanas bei interjero detales. Tarptautiniam tyrimų projektui vadovavo Izraelio senienų tarnybos archeologas dr. Jonas Seligman, kartu su archeologais Justinu Raču, Zenonu Bauboniu ir velioniu prof. Richardu Freundu. „Šie atradimai padeda atkurti ne tik pačios sinagogos architektūrinį pavidalą, bet ir žydų bendruomenės kasdienį gyvenimą, religines praktikas bei Vilniaus istoriją. Parodoje pristatomi reikšmingiausi archeologinių tyrimų radiniai, papildyti išsamiais dr. Jono Seligmano parengtais aprašymais“, – sako viena parodos kuratorių, istorikė dr. Dovilė Čypaitė-Gilė.
Parodoje eksponuojami archeologinių tyrimų radiniai, pokario Vilnių fiksavusio dailininko Rafaelio Chvoleso kūriniai, istorinės fotografijos, monetos, hebrajiškais įrašais pažymėtos lentelės bei interjero fragmentai, leidžiantys iš naujo įsivaizduoti Didžiosios sinagogos ir ją supusio žydiškojo Vilniaus pasaulį.
Atidarymo renginyje taip pat pasisakė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, parodos kuratorės Marta Širokova ir dr. Dovilė Čypaitė-Gilė. Dailininko Rafaelio Chvoleso šeimą atstovavo sūnus, muziejaus mecenatas Milij Chvolesas.
Renginio metu skambėjo vienintelio Lietuvos kantoriaus Šmuelio Jatomo atliekamos religinės giesmės, pratęsusios muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje pristatomą litvakų religinės muzikos tradiciją.
Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus (Pylimo g. 4A), kuriame atidaryta paroda „Vilniaus Didžiosios sinagogos (pra)radimai“, įsikūręs istoriniame buvusios žydų Tarbut gimnazijos pastate Vilniuje. Muziejaus ekspozicijos atskleidžia daugiabalsį Lietuvos žydų kultūros pasaulį ir lankytojus supažindina su Lietuvos žydų – litvakų – istorija, religija, kalbomis, kasdieniu gyvenimu, menu ir muzika. Nuolatinėje ekspozicijoje lankytojai gali išgirsti garsiojo kantoriaus Dovydo Kousevickio giesmes bei pamatyti su Vilniaus Didžiąja sinagoga susijusius artefaktus, papildančius naujosios parodos pasakojimą apie sunaikintą, tačiau miesto atmintyje išlikusį žydų religinį ir kultūrinį centrą.
Paroda Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje veiks iki 2026 m. gruodžio 27 d.
Parodos partneriai:
– Go Vilnius
– Chvolesų šeima
– Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijos Respublikoje
Vieta: Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus, Pylimo g. 4A
