1939 metų rugsėjo mėnesį prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Vokietijai okupavus Lenkiją, tūkstančiai kaimyninės Lenkijos piliečių žydų, gelbėdamiesi nuo nacių persekiojimų ir žudynių, atsidūrė Lietuvoje, kuri tuo metu dar buvo nepriklausoma valstybė. Ieškodami saugesnės vietos ir norėdami išvykti į karo nepaliestas pasaulio šalis, karo pabėgėliai bandė gauti užsienio šalių vizas. 1940 m. birželio mėnesį Tarybų Sąjunga aneksavo Lietuvą, o nacių valdoma Vokietija užgrobė didžiąją dalį Europos. Karo pabėgėliams buvo likęs vienintelis būdas išsigelbėti – per Tarybų Sąjungą pasiekti Japoniją.
Philips kompanijos Lietuvoje direktorius, Nyderlandų Karalystės garbės konsulas Janas Zwartendijk išdavė karo pabėgėliams iš Lenkijos per 2300 taip vadinamų Curacao vizų į Nyderlandų Karalystei priklausančią salą, nors Nyderlandus jau ir buvo okupavusi Vokietija, o pats Janas Zwartendijk su šeima planavo grįžti į tėvynę. Ši viza įgalino pabėgėlius gauti tranzitinę Japonijos vizą, kurią išdavė Japonijos konsulas Chiune Sempo Sugihara. Gavusieji vizas, galėjo kartu su savo šeimos nariais išvykti iš Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos. Taip keli tūkstančiai karo pabėgėlių žydų iš Lenkijos išvengė žūties nacių okupacijos laikotarpiu.
Jeruzalėje, Jad Vašem institute Holokausto aukoms ir didvyriams atminti Japonijos konsulas Chiune Sempo Sugihara ir Nyderlandų Karalystės garbės konsulas Janas Zwartendijk pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais.
Chiune Sempo Sugihara apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi 1993 metais, o šiandien pagerbtas ir kito legendinio žydų gelbėtojo, Nyderlandų Karalystės garbės konsulo – Jano Zwartendijko žygdarbis.
Šiandien pasaulyje labai domimasi šių dviejų diplomatų žygdarbiu. Kaune veikia muziejus, kuriame pasakojama ši, žydų pabėgėlių iš Lenkijos, gelbėjimo istorija.
|