Kovo 22-23 d. muziejuje surengta Tarptautinio Holokausto atminties aljanso (IHRA) konferencija „Masinių žudynių pradžia: 1941 m. vasaros-rudens žudynių vietų identifikavimas ir atminimas“. Tai – 2014 m. Krokuvoje vykusios IHRA konferencijos „Žudynių vietos – tyrimai ir atmintis“ tąsa.

Konferencija subūrė Holokausto istorikus, muziejininkus, vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, kurių veikla yra susijusi su masinių žudynių vietų tyrimais ir įamžinimu, atstovus iš Lietuvos ir dar keliolikos šalių. Atidarymo renginyje dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, ambasadorius ypatingiems pavedimams Dainius Junevičius, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos ir Latvijos ambasadoriai, kiti garbūs svečiai. Į konferencijos dalyvius ir svečius kreipėsi muziejaus direktorius Markas Zingeris, IHRA atstovai, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir parlamentaras Emanuelis Zingeris.

„IHRA yra tarptautinis ekspertų tinklas, dirbantis tam, kad būtų stiprinami ir plečiami Holokausto tyrimai ir švietimas visame pasaulyje. Tikiuosi, kad ši konferencija prisidės prie Holokausto sampratos išplėtimo. Holokaustas dažnai asocijuojamas su koncentracijos stovyklomis, tačiau dauguma žydų, nužudytų per Holokaustą, koncentracijos stovyklų niekada nematė“, – teigė Šveicarijos delegacijos IHRA vadovas François Wisardas.

Jam antrino ir Piotras Trojański, laikinai einantis IHRA Ilgamečio darbo plano Žudynių vietų komiteto vadovo pareigas.

„Žudynių vietos yra palyginti menkai žinomos, nors jose žuvo apie 25-30 % visų Holokausto aukų. Daug žudynių vietų buvo sąmoningai paliktos nepažymėtos, daug dar reikia atrasti“, – tvirtino jis.

Pasak P. Trojański, svarbu įtraukti visus Holokausto aspektus, įskaitant masinius šaudymus, kad Holokaustas nebūtų suvokiamas tik kaip koncentracijos stovyklos.

Dvi dienas trukusioje konferencijoje skaitytos paskaitos „Istorinio konteksto „įrėminimas“ ir platesnis požiūris“ (lektorius – vienas žymiausių Holokausto Lietuvoje tyrinėtojų dr. Christophas Dieckmannas iš Fritzo Bauerio instituto Frankfurte) bei „Kišiniovo geto likvidacija“ (lektorius – Paulas Shapiro, Holokausto studijų centro, veikiančio Holokausto Memorialiniame muziejuje JAV, direktorius emeritas), vyko diskusijos, pristatymai ir specializuotos dirbtuvės, skirtos trims kertiniams konferencijos aspektams – žudynių vietų identifikavimui, pažymėjimui ir įamžinimui Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rumunijoje. Konferencijos dalyviai dalinosi gerosiomis praktikomis bei aptarė savo veiklos srityse iškylančius iššūkius ir problemas.

Daug dėmesio skirta Holokausto tyrimams ir atminimui Lietuvoje. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorijos tyrimų skyriaus vedėja Neringa Latvytė-Gustaitienė, laikinai einanti Panerių memorialo vadovės pareigas, ir Lietuvos istorijos instituto Miestų tyrimų skyriaus vedėjas Saulius Sarcevičius pristatė naujausius tyrimus Panerių masinių žudynių teritorijoje bei planuojamą kompleksinį Panerių memorialinės teritorijos sutvarkymą. Diskusijose apie žudynių vietų įamžinimą ir atminimą pasisakė Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė bei Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė.