1891 |
|
Rugpjūčio 22 d. Druskininkuose (Lietuva) gimė Žakas Lipšicas (Chaim Jacob Lipchitz). |
|
|
|
1909–11 |
|
Išvažiuoja į Paryžių. Studijuoja menų mokykloje ir Julian akademijoje. |
|
|
|
1911–15 |
|
Apsigyvena ir dirba Montpanase, kur susidraugauja su Diego Rivera, Max Jacobs, Modigliani, Kisling, Soutine, Picasso, Juan Gris ir Pascin. |
|
|
|
1913 |
|
Sukuria pirmąsias savo kubistines skulptūras. |
|
|
|
1914–15 |
|
Apsilanko su Diego Rivera Madride ir Maljorkoje ir vėl grįžta į Paryžių. |
|
|
|
1915–20 |
|
Sukuriamos „Jūreivis su gitara“, „Moteris su kasomis“, „Galva“ ir kitos didesnės kubistinės skulptūros. |
|
|
|
1916 |
|
Modigliani nutapo Lipshitz ir jo žmonos portretą Meno institute, Čikagoje. |
|
|
|
1920 |
|
Cocteau, Radiguet ir Gertrude Stein portretai. Pirma personalinė paroda Leonce Rosenberg galerijoje, Paryžiuje. Kritiko Maurice Raynal monografija apie Lipshitz. |
|
|
|
1921 |
|
Coco Chanel portretas. |
|
|
|
1922 |
|
Daktaras Albert C. Barnes aplanko meninką Paryžiuje, įsigyja skulptūrų ir užsako penkis reljefus instaliacijoms savo namuose Merlon, Pensilvanijoje (dabar Barnes fondas). |
|
|
|
1924 |
|
Tampa Prancūzijos piliečiu. |
|
|
|
1925 |
|
Išsikelia į Le Coebusier specialiai jam suprojektuotą namą Boulogne-sur-Seine. Pradeda kurti seriją peršviečiamų vaško liejimo procese skulptūrų, kurios sužavi Picasso ir Gonzales. |
|
|
|
1927 |
|
„Gyvenimo džiaugsmas“ Noailles vikontės iš Hyeres sodui, netoli Toulon. |
|
|
|
1927–28 |
|
Plataus mąsto skulptūros kaip „Pora“ („Riksmas“). |
|
|
|
1930 |
|
Pirma retrospektyvinė 100 darbų paroda Paryžiaus Renesanso galerijoje (Jean Bucher). |
|
|
|
1935 |
|
Pirma didelė paroda Jungtinėse Valstijose, Brummer galerijoje, Niujorke. |
|
|
|
1936–37 |
|
Sukuria „Prometėjų“, kad įeitų į Paryžiaus pasaulinės mugės mokslo paviljoną, kur Ispaniškajame paviljone Picasso eksponuoja "Guernica", o Gaonzales – "Monserat". Apdovanojamas aukso medaliu, Lipshitz kambariu "Les Maitres d’Aujourd’hui", Mažuosiuose rūmuose, Paryžiuje. |
|
|
|
1940 |
|
Vokiečiams okupavus Paryžių, pabėga į Toulouse. |
|
|
|
1941 |
|
Po 30 metų Prancūzijoje, išvyksta į Jungtines Valstijas, kur apsigyvena Niujorke. |
|
|
|
1942 |
|
Pradeda reguliariai rengti parodas Buchholz galerijoje – vėliau (1946) Curt Valentin galerijoje Niujorke |
|
|
|
1946 |
|
Aplanko Paryžių, kur tampa Garbės Legiono kavalieriumi. |
|
|
|
1947–48 |
|
Išsikelia į Hastings-on-Hudson (Niujorkas) ir pradeda eilę studijų dėl Notre-Dame-de-Toute-Grace (Assy) bažnyčios užsakymo. |
|
|
|
1952 |
|
Gauna George D. Widener atminimo auksinį medalį iš Pensilvanijos menų akademijos, Filadelfijoje už „Grifą smaugiantį Prometėjų“. |
|
|
|
1953 |
|
Perkelia savo studiją taip pat į Pastings-on-Hudson po to kai gaisras sunaikina studiją Manhetene. |
|
|
|
1954 |
|
Retrospektyvinė paroda Šiuolaikinio meno muziejuje, Niujorke; Walker meno centre, Mineapolyje; Klyvlende meno muziejuje. |
|
|
|
1955 |
|
Gauna Alfred G. B. Steel apdovanojimą iš Pensilvanijos menų akademijos už „Motiną ir vaiką“ ( 1949–54). |
|
|
|
1958 |
|
Suteikiamas garbės daktaro vardas Brandeis universitete. Dirba su Philip Johnson, kurdamas vartus Naujosios Harmonijos Bestogei Bažnyčiai, Indijanoje. Didelė keliaujanti paroda Europoje, Stedelijk muziejuje, Amsredame; Rijksmuseum Kroller-Muller, Otterlo; Kunsthalle, Basel; Museum am Astwall, Dortmunde; Šiuolaikinio meno muziejuje, Paryžiuje; Vaizduojamojo meno rūmuose, Briuselyje; Tate galerijoje, Londone. |
|
|
|
1959 |
|
Serija ambimorfinių bronzinių dirbinių iš mažų objektų parodai “Galėjimo ribos” Vaizduojamojo meno asociacijoje, Niujorke.
|
|
|
|
1963 |
|
Pradeda leisti savo vasaras Pietrasanta (Lucca) Italijoje, kur pradeda dirbti Tommasi liejykloje. didelė keliaujanti retrospektyvinė paroda Jungtinėse Valstijose Kalifornijos universitete, Los Andželes; San Francisko meno muziejuje; Denverio meno muziejuje; Fort Worth meno centre; Vienuolių meno centre; Filadelfijos meno muziejuje. |
|
|
|
1963–65 |
|
„157 bronzinių eskizų“ (1912–1962) paroda Marlborough-Gerson galerijoje Niujorke, o vėliau Currier galerijoje; Albright Knox meno galerijoje; Atlantos meno asociacijoje; Joslyn meno muziejuje; Minesotos universiteto Tweed galerijoje; Čikagos menų klube; Detroito menų institute, o taip pat pabuvojo Buenos Aires; Santiage; Caracas; Lima; Melburne; Auckland Vašingtone. |
|
|
|
1964 |
|
Kubistinių skulptūrų ir užsakymų paroda Philips kolekcijoje, Vašingtone. |
|
|
|
1965 |
|
Apdovanotas už kultūrinius pasiekimus Bostono universiteto, kur turi personalinę parodą. John. F. Kennedy instaliacija Londone ir Niujorke. |
|
|
|
1966 |
|
Paroda „Vaizdai iš Italijos“ Marlborough – Gerson galerijoje, Niujorke. Auksinis medalis iš Menų ir literatūros akademijos, Niujorke. |
|
|
|
1967 |
|
Lipshtz – kubistinis periodas; 1913–1930 paroda Marlborough-Gerson galerijoje, Niujorke |
|
|
|
1968–69 |
|
Darbai liejant dideles skulptūras Pietrasantoje, Italijoje, o taip pat Šiuolaikinio meno liejykloje ir Avnet & Shaw liejykloje Niujorke. |
|
|
|
1969 |
|
Atsiduoda 45 pėdų dydžio bronzinės skulptūros „Taika Žemėje” kūrimui, užsakytos Los Andželes apygardos muzikos centro. Apdovanojimas už nuopelnus iš Einšteino universiteto. Medalis už pasiekimus iš Amerikos architektų instituto. |
|
|
|
1970–72 |
|
Retrospektyvinė paroda organizuota Berlyne Neuer Berliner Kunstverein, Berlyno nacionalinės galerijos; Wilhelm–Lehmbruck–Museum, Duisburg; Staatliche Kunsthalle, Baden–Baden; Museum des 20. Jahrhuderts, Viena.Tolimesnės retrospektyvos Tel Avivo muziejuje ir Izraelio muziejuje, Jeruzalėje. |
|
|
|
1972 |
|
„Mano gyvenimas skulptūroje“, didelė paroda Metropolitano meno muziejuje, Niujorke. Platus darbas monumentaliosios skulptūros užsakytos Kolumbijos teisės mokyklai („Belerofonas tramdo Pegasą“), Municipal Plaza, Filadelfijoje („Žmonių valdymas“) ir Mount Scopus, Izraelyje („Mūsų gyvenimo medis“). |
|
|
|
1973 |
|
Mirė gegužės 27 d. Kaprio saloje. Menininkas gyveno ir dirbo Pieve di Camaiore, Italijoje. Jis buvo garbės daktaras Kolumbijos universitete, Žydų teologijos seminarijoje ir Tel Avivo universitete. |
|
|
|
|
|
Paimta iš: A Tribute to Jacques Lipchitz. Lipchitz in America: 1941–1973. |