2015 m. gegužės mėn. 12 d. VVGŽM Tolerancijos centre buvo atidaryta paroda Rytų-Vidurio Europos sinagogos 1781–1944 m. Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministerijos parengtą parodą, kurią pristato Vengrijos ambasada Vilniuje, sudaro 20 informatyvių stendų, apžvelgiančių sinagogų architektūrinę raidą nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. vidurio Rytų ir Vidurio Europos teritorijoje. Bėgant amžiams keitėsi ne tik pastatų architektūrinės formos, bet ir jų vieta miesto architektūriniame plane. Naujųjų laikų pradžioje žydų bendruomenės tebegyveno pagal dar viduramžiais susiklosčiusią tradiciją nuo krikščioniškos miestų dalies atribotuose getuose, kur stovėjo ir sinagogos. XIX amžiuje žydų bendruomenės pradėjo palaipsniui įsilieti į visuomeninį gyvenimą, vyko industrializacijos paskatintas asimiliacijos procesas, tuo pačiu jau arčiau miesto centro ėmė kilti ir puošnūs sinagogų pastatai, atspindintys vyraujančias to meto architektūrines tendencijas. Parodoje minima ir praėjusiais metais Vengrijos vyriausybės įsteigta sinagogų išsaugojimo ir restauravimo programa, kurios dėka keturi vertingi pastatai bus prikelti naujam gyvenimui.

Atidarymo vakaras: pirmojoje eilėje iš kairės: Vokietijos ambasadorė Jutta Schmitz, Vokietijos ambasadorės pavaduotojas Peter Ziegler, Austrijos ambasadorius Johann Spitzer, p. Peter Baksy, Prancūzijos ambasadoriaus patarėjas Denis Pelbois, Vengrijos ambasadorius Zoltan Pezce su žmona.	Direktoriaus Marko Zingerio sveikinimo žodis

Parodos atidarymo ceremoniją pradėjo muziejaus direktorius Markas Zingeris, kuris susirinkusiems kalbėjo apie sinagogos reikšmę žydų bendruomenių istorijoje, jos – kaip bendruomenės susirinkimo namų vaidmenį tiek Lietuvos, tiek Vidurio Europoje statytų sinagogų reikšmę, palaipsnį modernių žydų bendruomenių integracijos procesą į gyvenamosios šalies visuomenę.

Vengrijos ambasadorius Lietuvai p. Zoltan Pezce plačiau pristatė parodą: „Šioje parodoje pristatomos tarp 1781-ųjų ir 1944 m. Austrijoje, Čekijos Respublikoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Serbijoje ir Ukrainoje pastatytos sinagogos. Pasak Peterio Kirschnerio, Vengrijos žydų kultūros asociacijos prezidento, ši paroda – tai kelionė erdve ir laiku, pasakojanti apie žydų gyvenimą, ir jo ekonominius bei kultūrinius aspektus, žydų bendruomenės kelstėjimą daugiatautėse imperijose“. Šiais metais Vengrija kartu su Jungtine Karalyste ir Rumunija pirmininkauja Tarptautiniam Holokausto atminties aljansui. Pirmininkavimo programos dalis – ir sinagogų restauracija ir žydų kapinių Vengrijoje sutvarkymas (Visą kalbą rasite čia).

Vengrijos ambasadorius Zoltan Pezce pristato parodą	Architektūros istorikės Dr. Marijos Rupeikienės paskaita apie Lietuvos sinagogas

Architektūros istorijos daktarė Marija Rupeikienė lygino parodoje pristatomas Rytų-Vidurio Europos sinagogas su stovėjusioms iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje (ir su iki šių dienų išlikusiais sinagogų pastatais). Pasak M. Rupeikienės, bendrumai susiję su sinagogos įvaizdžiu: t.y. panašus sinagogų įkomponavimas į miestų ir miestelių urbanistines erdves, analogiška ansktyvųjų sinagogų planų struktūra, patalpų išdėstymas, tokia pati aron kodešo ir bimos padėtis, jų forma, simbolika. Skirtumai susiję su šalių, kuriose stovėjo (ar stovi) sinagogos vietiniais ypatumais: statybų įstatymais, klimatu, profesionaliosios ar etninės architektūros tradicijomis. (Paskaitos santrauką rasite čia).

Per vidurį: Zsofia Barkaszi, Vengrijos ambasadoriaus pavaduotoja ir Liana Jagniatinskytė, Izraelio ambasados Lietuvai viešųjų ryšių specialistė	LR Seimo narys Emanuelis Zingeris kalbasi su Lietuvoje reziduojančiais diplomatais

Nuotraukų autorius Paulius Račiūnas