Diskusijos „Antisemitizmas, ksenofobija, rasizmas, diskriminacija.
Panelistai (iš kairės) pranešimą skaito prof. Irena Vėsaitė,
R. Račinskas, Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos vykdantysis direktorius, p. H. Rozenthal, LR Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas E. Zingeris, prof. dr. Š. Liekis JAV

2011 m. lapkričio 16 d., Vilnius
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

„Plėtoti toleranciją ir gyventi vienam su kitu taikoje kaip geriems kaimynams“ – toks bendras pasaulio valstybių tikslas skelbiamas Jungtinių Tautų Įstatų preambulėje.

Pasaulio tautos, patyrusios Antrojo  pasaulinio karo netektis,  Holokausto siaubą,  išplėtojo tarptautinės teisės sistemą, tarptautines ir nacionalinių valstybių institucijas, nevyriausybines organizacijas, kad būtų įveiktas antisemitizmas, ksenofobija ir kitos diskriminacijos apraiškos, užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, tautų ir valstybių  santaika,  žmonijos darna ir  pažanga. 

Tačiau XXI amžiuje kyla naujų problemų. Nepavyko išvengti ir senų konfliktų atsinaujinimo dėl etninės, religinės, socialinės nesantaikos, neprognozuotų ekstremistinių išpuolių net senas demokratines tradicijas turinčiose šalyse.

Pasaulinė ekonominė krizė, didinanti radikalizmo ir ekstremizmo grėsmę, yra rimtas demokratijos ir tolerancijos išbandymas. Net naujausios technologijos, mažinančios  tarptautinės bendruomenės narių,  įvairių etninių ir socialinių grupių izoliaciją,  suteikiančios daugiau laisvės kultūrų dialogui, informacijos mainams,  kartais jau tampa ir nesantaikos kurstytojų įrankiais. Taigi Jungtinių Tautų paskelbta  misija yra dar nebaigta ir reikalaujanti daugelio geros valios žmonių pastangų.

Lietuva buvo  atsidūrusi pačiame kruvinos XX a. totalitarizmų  sandūros epicentre, patyrė Holokaustą,  buvo praradusi ne tik daugybės savo piliečių gyvybes, bet ir savo valstybę.  Ilgame ir sudėtingame kelyje į laisvę ir demokratiją atgimusi  Lietuva atvirai žvelgia į sudėtingą istorinę praeitį, siekia puoselėti pamatines žmogaus teises ir laisves ir  prisidėti prie bendrųjų žmonijos vertybių išsaugojimo,  demokratijos ir tolerancijos sklaidos.

 Tarptautinė konferencija
„Tolerancija ir totalitarizmas. Laisvės išbandymai“

Minint Tarptautinę tolerancijos dieną  Vilniuje rengiamos konferencijos (pagal Holokausto aukų  Lietuvoje atminimui skirtą  Vyriausybės programą) rengėjai pakvietė žymius visuomenės veikėjus iš Lietuvos ir pasaulio  pasidalyti savo  patirtimi  ir įžvalgomis  aptariant tolerancijos būklę šiuolaikiniame pasaulyje, antisemitizmo, ksenofobijos ir kitų neapykantą kurstančių fenomenų egzistavimo prielaidas ir būdus įveikti  jų apraiškas naujame geopolitiniame, socialiniame ir žiniasklaidos kontekste.

Konferencijoje taip pat buvo minimos Helsinkio grupės veiklos  35-osios metinės.

Helsinkyje pasirašytame Europos saugumo ir bendradarbiavimo Akte  deklaruotų  teisių ir laisvių  pagrindu 1976 m. susibūrę Sovietų Sąjungos  disidentai  žadino visuomenę  priešintis  totalitarizmui ir  jį lydėjusioms antisemitizmo, diskriminacijos  apraiškoms,  gynė  demokratijos vertybes, kovodami  už  nuomonių įvairovę, žodžio, tikėjimo ir kitas pamatines žmogaus teises ir laisves.  

Helsinkio  susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomenės grupės steigėjai buvo kunigas Karolis Garuckas, fizikos mokslų daktaras Eitanas Finkelšteinas, poetė, buvusi kalinė Ona Lukauskaitė Poškienė, buvęs politinis kalinys Viktoras Petkus ir poetas, vertėjas Tomas Venclova. 

Rengėjai: Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Tarnyba, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Užsienio reikalų ministerija.

Dalyviai: Lietuvos ir užsienio akademinės ir  kūrybinės  bendruomenės, tautinių ir religinių bendrijų bei organizacijų atstovai, politikos formuotojai ir vykdytojai, diplomatinis korpusas,  visuomenės  ir žiniasklaidos organizacijų  atstovai, suinteresuoti laisvės ir demokratijos, pagarbos žmogaus  teisėms ir laisvėms,  tolerancijos vertybėms  problematika dabarties pasaulyje ir istorine patirtimi.