Vilniaus geto kalinės Feigos Dusiackos išsigelbėjimo istorija 

Kiekvieną rudenį, rugsėjo 23-iąją, minėdami Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, pagerbiame per Antrąjį pasaulinį karą nužudytų Lietuvos piliečių žydų atminimą. Šią dieną prisimename mūsų piliečius žydus, nužudytus netoli jų gyvenamųjų vietų prie Lietuvos miestų ir miestelių, lankome masinių žudynių vietas Panerių miške šalia Vilniaus, Kauno IX-ajame forte ir kitur. Lietuvos žydų Katastrofa – tai negyjanti žaizda nužudytųjų artimiesiems ir visiems Lietuvos žmonėms.Vilniaus geto kaliniams žodis „Paneriai“ reiškė mirtį. Manoma, kad Paneriuose nužudytų žydų skaičius siekia 70 000. Mirties nuosprendis buvo pasirašytas ir Vilniaus geto kalinei Feigai Dusiackai. Tačiau Feiga išsigelbėjo.Stebuklinga Feigos Dusiackos išsigelbėjimo istorija mums tapo žinoma tik šiais, 2015, metais, kai Paryžiuje gyvenanti išsigelbėjusios Feigos Dusiackos duktė Anna Kaplan kreipėsi į Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų, prašydama pristatyti apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi Ignatą ir Katariną Bujelius bei jų dukras Leokadiją Kateriną Chaninovič ir Kristiną Genoefą Kovalevskają, priglaudusius Feigą pačią baisiausią jos gyvenime dieną.1943 metais vasario 13 d. Feiga (Fania) Dusiacka, gimusi 1919 metais Vilniuje, pakliuvo į Panerius vežamą Vilniaus geto kalinių mirtininkų grupę. Atvykus į Panerius, pradėjo temti, buvo šaudoma jau beveik sutemus, spigino šaltis. Feiga įkrito į duobę tarp nužudytų, kruvinų kūnų, bet įvyko stebuklas – Feigos nesužeidė nė viena kulka. Policininkai nelipo į duobę pribaigti sužeistųjų. Žudikams pasišalinus, Feiga prasibrovė pro sušaudytų žmonių kūnus ir išlindo iš duobės. Apie tris kilometrus Feiga brido per pusnis mišku, kol priėjo Vaidotų gyvenvietę. Ten ji susirado nedidelį namelį, kuriame gyveno Ignatas Bujelis su žmona Katarina ir penkiais vaikais. Feiga Dusiacka pažinojo Bujelių šeimą, nes jos tėvai Alteris ir Asnė Dusiackiai, prieškariu gyvenę Vilniuje, savo jaunesniuosius vaikus Henochą, Feigą ir Perlą per vasaros atostogas atveždavo į Vaidotus pas Ignatą ir Katariną Bujelius.Tą lemtingą 1943-iųjų vasario 13-osios naktį, kai Feiga pabeldė į Bujelių duris, Katarina Bujel iš karto ją atpažino, priglaudė, nuprausė, perrengė kitais drabužiais. Staiga pro langą Katarina pamatė du lietuvių policininkus, kurie greičiausiai ieškojo žydų ir rengėsi įeiti į namą. Katarina liepė Feigai ir savo dukroms Leokadijai ir Kristinai lipti ant krosnies. Abi mergaitės atsigulė ant Feigos, užsitraukė antklodę ir apsimetė miegančios. Policininkai apieškojo visą namą. Kai priėjo prie krosnies, Katarina Bujel paprašė jų tyliau kalbėti, nes esą „miega vaikai“. Atitraukę užuolaidėlę, policininkai pamatė dviejų „miegančių“ mergaičių galvas. O Ignatas pakvietė policininkus pasivaišinti jų vyriausios dukters vestuvių proga, mat tą dieną, 1943-iųjų vasario 13-ąją, Vaidotų bažnyčioje buvo įregistruota vyriausios Bujelių dukters Janinos santuoka. Galiausiai policininkai išėjo, Feiga vėl buvo stebuklingai išgelbėta.  Kelias dienas Feiga Dusiacka slėpėsi pas Bujelius, paskui ji pasiprašė nuvežama į kitą vietą, kažkiek laiko praleido pas partizanus, paskui vėl grįžo į Vilniaus getą. Iš Vilniaus geto Feiga Dusiacka pakliuvo į Štuthofo koncentracijos stovyklą, vėliau į nedidelę koncentracijos stovyklą netoli Poznanės, ten ji susipažino su savo būsimu vyru Zukenu Boruchu Dobieckiu. Tą lemtingąją 1943-iųjų vasario 13-ąją Paneriuose buvo sušaudyta Feigos motina Asnė Dusiacka ir jaunesnioji sesuo Perla. Iš Feigos Dusiackos šeimos Holokausto metais liko gyvas tik jos brolis Henochas Dusiackis. Su V. Anderso armija jis pasiekė Palestiną. Feigos sesers Gitos likimas nežinomas.Feiga Dusiacka su savo vyru Zukenu Boruchu Dobieckiu po karo iki 1970 m. gyveno Lenkijoje, o vėliau Švedijoje. Feiga Dusiacka mirė 1998 m. Istade (Pietryčių Švedija), ji ir jos vyras palaidoti Malmės žydų kapinėse. 

Danutė Selčinskaja
Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja 

Feigos Dusiackos 1948 m. nuotrauka iš VVGŽM, Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus archyvo