Į buvusią Vilniaus geto biblioteką (Žemaitijos g. 4), į jos apirusius mūrus, po 71-erių metų tylos vienam vakarui vėl sugrįžo literatūros skaitymai – rugsėjo 25 d. čia vyko Vilniaus žydų poeto Avromo Suckeverio (1913–2010) apsakymų knygos „Žaliasis akvariumas“ pristatymas (iš jidiš į lietuvių kalbą išvertė Mindaugas Kvietkauskas, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014). Literatūros skaitymų vakaras virto jautriu atminties, poezijos ir muzikos pasakojimu, supynusiu daug skirtingų istorijų...

Avromas Suckeveris išgyveno Vilniaus getą ir vėliau tapo pasaulinio garso poetu. Nors tai pirmoji Suckeverio knyga lietuvių kalba, skaitytojai atrado ją kaip išskirtinai savą – subtili autoriaus kalba, jo autentiška poetika labai artima ir gerai suprantama lietuvių skaitytojams. Juo labiau, kad Suckeverio kūryba remiasi tarpukario ir karo metų Vilniaus patirtimi. Knyga sodri Vilniaus miesto įvaizdžių, daugialypės kultūros ženklų, autentiškų poetinių sprendimų, taip reikalingų neišspręstiems skaudžios atminties klausimams. Anot vakare dalyvavusio rašytojo, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus Marko Zingerio, Suckeveriui pavyko atverti gilią pasąmonės žaizdą ir humaniškiausiu, nors, žinant Suckeverio šeimos tragišką istoriją, sunkiai suvokiamu būdu – gražiausia poezija – nukenksminti atminties skausmą, jos geliančius nuodus.

Panašų – gydantį – įspūdį kūrė ir pati geto bibliotekos aplinka. Šią vasarą savanoriai surengė dvi pastato tvarkymo akcijas: jauni geros valios žmonės iš skirtingų kontekstų (vieni studentai, kiti – apie holokausto aukoms atminti skirtą „Vardų“ iniciatyvą besiburiantys savanoriai) darbavosi su šluotomis ir respiratoriais nuo dulkių. Talkų metu sunkvežimiu vežant šiukšles lyg archeologiniai sluoksniai vėrėsi skirtingos šio pastato istorijos: benamių buveinė, J. Tallat-Kelpšos konservatorijos klasės, studentų bendrabutis, sovietų laikų žydų muziejus, geto biblioteka.

Blausiai apšviestoje ištuštintoje patalpoje užkaltais langais renginio metu ant sienų keitėsi gete rastos fotografijos ir karo metais subombarduoto Vilniaus vaizdai. Prie vienos sienos fantominiu projekcijų pavidalu sugrįžo kažkada čia, lentynose, stovėjusios knygos. Vakaro organizatoriai nufotografavo Šv. Jurgio bažnyčioje, dabartiniame Nacionalinio archyvo fonde, saugomas būtent šios bibliotekos knygas – nuo vaikiškų hebrajiškų elementorių iki pasaulio literatūros klasikos ir kitų jidiš kalba išleistų veikalų.

Skaitymuose dalyvavusios getą pergyvenusios partizanės Fanios Brancovskajos liudijimu, į biblioteką knygos suplaukė iš žydų namų. Į getą varytiems gyventojams buvo leista pasiimti keletą būtiniausių daiktų. Žmonės su savimi ėmė knygas ir nešė jas į biblioteką, kuri tapo vienu svarbiausių geto gyvenimo centrų. Nežinodami, ar sulauks rytojaus, žmonės skaitė knygas, klausėsi koncertų (buvo sukurti simfoninis ir džiazo orkestrai), statė spektaklius (garsi Vilniaus geto teatro veikla – per dvejus metus pastatyta per 150 spektaklių!), rašė eilėraščius! Vilniaus universiteto Jidiš instituto bibliotekininkė Fania Brancovskaja yra išsaugojusi ir vakaro metu parodė geto bibliotekos skaitytojo pažymėjimą. Geto bibliotekoje per trumpą laiką buvo išduotà ir paminėta šimtas tūkstantoji (!) knyga. Ar šis faktas neliudija nesuvokiamo katastrofos akivaizdoje atsidūrusių žmonių stoiškumo?

Skaitymų vakare saksofonu ir birbyne „Žaliojo akvariumo“ ištraukas improvizavo Kauno menininkas Gražvydas Kardokas, o pianistė ir kompozitorė Gailė Griciūtė atliko muzikinį eksperimentą su senu, išsiderinusiu, atvertu mechanizmu pianinu, kurį kaip nurašytą inventorių atidavė anksčiau šiame pastate veikusi J. Tallat-Kelpšos konservatorija. Kompozitorės sumanymas buvo „iškviesti“ muziką iš seno, sužaloto, nurašyto, pamiršto (kaip ir bibliotekos pastatas ir jame vykusi istorija) instrumento.

Renginyje pakaitom skambėjo muzika, poetinė Suckeverio kalba ir jautrūs gyvos atminties pasakojimai, kuriais dalijosi rašytojas Markas Zingeris, getą pergyvenusios Fania Brancovskaja, bibliografė, knygų nelyg žmonių gelbėtoja Esfira Bramson-Alpernienė ir profesorė Irena Veisaitė. A. Suckeverio apsakymus ir eilėraščius taip pat skaitė knygos vertėjas Mindaugas Kvietkauskas, poetas Alvydas Šlepikas, poetė Indrė Valantinaitė, istorikas Juozapas Paškauskas, menotyrininkas ir garso menininkas Tautvydas Bajarkevičius, Akvilė Rėklaitytė.

Visi, prisidėję prie talkos ir pirmųjų Suckeverio skaitymų iniciatyvos, viliasi, kad bibliotekos pastatas, kuris dabar priklauso Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui, ilgainiui vėl taps visuomenei atviru kultūros centru, gyvai priminsiančiu didingos žydų kultūros palikimą.

Teksto autorė Akvilė Rėklaitytė

Renginio partneriai: 
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Šio renginio priešistorė:

http://www.lzb.lt/en/volunteers-tackle-cobwebs-and-dust-at-vilna-ghetto-library/

http://www.huffingtonpost.com/ellen-cassedy/out-of-the-vilna-ghetto-d_b_5826502.html

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-09-18-ellen-cassedy-is-vilniaus-geto-dulkes-ir-ryztas/122003