Edmundas Frėjus, medalis „Sempo Chiune Sugihara“

                                        2001 m. Bronza, liejinys, skersmuo 14 cm, VŽM 7990

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejuje kaupiama skulptorių Edmundo Frėjaus, Antano Olbuto, Dovydo Zundelovičiaus, Levo Raibšteino, Eriko Daugulio proginių medalių ir plakečių kolekcija. Ypatingą vietą rinkinyje užima autorinis medalis „Sempo Chiune Sugihara“, skirtas Tolerancijos žmogaus apdovanojimui. Kasmetį apdovanojimą skiria Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“, įkurtas 1999 metais. Fondo įkūrimo iniciatoriai – Lietuvos ir Belgijos intelektualų ir verslo atstovai. Pagrindinis fondo tikslas – įamžinti Japonijos diplomato Chiunes Sugiharos (1900–1986) Antrojo pasaulinio karo metais atliktą žygdarbį ir skleisti Lietuvoje pilietiškumo, tolerancijos ir atviros europinės visuomenės idėjas.

Pirmasis Tolerancijos žmogaus apdovanojimas buvo įteiktas kunigui Tomui Šernui 2002 metais. Tolerancijos žmogaus vardą Lietuvoje pelnė profesorė Irena Veisaitė, poetas Tomas Venclova, žurnalistas Algimantas Čekuolis, rašytojas Sigitas Parulskis, režisierius Saulius Beržinis, muzikantas Andrius Mamontovas ir kiti. Tai žmonės, kurie savo kūryba, atviru žodžiu, pilietiškais poelgiais kovoja su bet kokia ksenofobija ir antisemitizmu.

Medalio autorius skulptorius Edmundas Frėjus Lietuvoje ir pasaulyje žinomas kalvystės meistras. Edmundas Frėjus gimė 1949 metais Tauragėje, meninio metalo apdirbimo specialybę įgijo Telšių taikomosios dailės technikume. Nuo 1986 metų dalyvavo parodose, kūrė dekoratyviąją skulptūrą, mažąją plastiką, medalius. Meistras gyveno ir dirbo Kaune, jam buvo įteiktas ne vienas profesinis apdovanojimas.

Teminių, portretinių medalių kūrimas iš autoriaus reikalauja plačių istorinių žinių, vaizdo tikslumo ir didžiulio profesinio meistriškumo. Edmundo Frėjaus medalio „Sempo Chiune Sugihara“ aversą dengia reljefinių linijų tinklas. Sugiharos veide atsispindi valia ir ryžtas, tvirtas žmogiškas apsispendimas padovanoti viltį žmonėms, kuriems Antrasis pasaulinis karas atėmė bet kokią teisę į gyvenimą. Tai suteikia japonų diplomato skulptūriniam portretui orumo ir vidinės dramos. Viltį simbolizuoja medalio reverse vaizduojama sakura. Iš šešiakampės žvaigždės formos kalno viršūnės į ateitį stiebiasi žiedais besirengiantis pasipuošti medis.

Kaune, jaukiame Žaliakalnio kampelyje, prieškariu veikusio Japonijos konsulato pastate, įsikūrė Sugiharos namai. Čia lankytojai gali susipažinti su margaspalviu japonų diplomato Chiunes Sugiharos gyvenimu ir sužinoti apie jo tarnybą Japonijos konsulate. Sugiharos namai lankytojus pasitinka simboliniais „Vilties varteliais“. Taip juos vadino žmonės, kurie 1940 metais laukė Japonijos konsulo Chiunes Sugiharos parašo, kuris atvėrė jiems vartus į gyvenimą. Pokario metais varteliai buvo prarasti. 1999 metais juos atkūrė Edmundas Frėjus ir architektai Jolita ir Algimantas Kančiai. Talentingo skulptoriaus Edmundo Frėjaus Kauno menininkų bendruomenė neteko 2009 metais. Liko jo kūriniai: medaliai ir plaketės, neskraidantys paukščiai ir skraidančios moterys, bibliniai ir istoriniai personažai, kuriems, anot žurnalistės Nijolės Storyk, būdingas „nepakeliamas geležies lengvumas“.

Irina Nikitina
Menotyrininkė, VVGŽM Dailės rinkinių saugotoja-tyrinėtoja

Eksponato atvaizdas Pauliaus Račiūno
© atvaizdai iš VVGŽM fondo