Maksas Bandas, Jeruzalė, apie 1935 drb., al., 26x40, sign. ap. d.: Max Band
Maksas (Mordechajus) Bandas gimė 1900 m. religingoje šeimoje Naumiestyje (dab. Kudirkos Naumiestis). Kai M. Bandui tebuvo treji, mirė jo tėvas, o būdamas penkerių berniukas neteko ir motinos. Jį su sesute priglaudė Marijampolėje gyvenusi teta. Marijampolės žydų gimnazijos direktorius, pastebėjęs išskirtinį jaunuolio talentą, išsiuntė jį mokytis dailės į Berlyną. Išgarsėjo M. Bandas Paryžiuje, o būdamas 33-ųjų, Amerikoje jau tapė prezidento Franklino D. Ruzvelto portretą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui M. Bandas su šeima visam laikui persikėlė į JAV. Dailininkas surengė virš 40 personalinių parodų, jo kūryba įvertinta daugybe pasaulinių apdovanojimų, apie jį išleistos kelios monografijos prancūzų ir anglų kalbomis. Mirė dailininkas Los Andžele 1974 m.
M. Bandas sukūrė labai savitą, itin minimalistinį ir elegantišką prancūziškojo ekspresionizmo su impresionizmo blyksniais stilių. Dailininko darbų intriga slypi jų paprastume – nesudėtingose kompozicijose ir sąmoningai ribojamoje spalvų paletėje. M. Bandas tapė kasdienius motyvus ir neieškojo ekstremalių situacijų, įspūdingų gamtos reiškinių, lūžinių momentų žmogaus gyvenime. Ypatingą dėmesį jis skyrė nuotaikai. Jonas Veisbartas rašė: „Liūdnas ilgesys ir romus stebėjimas, tyli rimtis, idiliškas susisvajojimas – štai kurie nusiteikimai čia vyrauja“ (Joh. Weisbarth, 1932, Vairas, Nr. 10, p. 69). O Alfredas Banga pastebėjo: „M. Bando paveikslai netinka miesčionių valgomiems kambariams [...] Visas sunkumas tame, kad šiuos paveikslus reikia ne tik akimis matyti, bet ir jausti savo vidujiniais jausmais“ (A. Banga, 1932, Suvalkietis, Nr. 29, p. 3).
Palestinoje M. Bandas lankėsi tik vieną kartą, 1935 metų žiemą. Įkvėptas Pažadėtosios žemės peizažo ir Tanacho motyvų dailininkas sukūrė tapybos darbų ciklą, kuriame įamžino Jeruzalės, Safedo, Tiberijos miestų ir Galilėjos jūros vaizdus. Šiam ciklui priklauso ir M. Bando drobė Jeruzalė, nutapyta prancūziškojo ekspresionizmo stiliumi. Šviesiomis spalvomis elegantiškais potėpiais dailininkas tapo Jeruzalės panoramą: pirmame plane jis akcentuoja senąjį miestą supančią sieną, o balto akmens namų eilėse išskiria kelių mečečių kupolus. Svarbų dėmesį M. Bandas skiria tolumoje žaliuojantiems kalnams ir dangumi besiritantiems kamuoliniams debesims. Dailininkas Palestinoje lankėsi žiemą, tad šiame paveiksle mes matome ne labiau tradicišką ryškiuose saulės spinduliuose ir giliuose šešėliuose skendinčią Jeruzalę, o M. Bandui labiau artimą „paryžietiškąją“ Jeruzalės versiją.
Parengė dr. Vilma Gradinskaitė Istorijos tyrimų skyriaus muziejininkė
|