S. Vainiūno pianistų konkurso laureatas Vitalis Stachievičius po 18 metų vėl koncertavo Vilniuje

Koncerto organizatorė, direktoriaus pavaduotoja dr. Kamilė Rupeikaitė pristato V. Stachievičiaus atliekamus kūrinius

2014 m. gegužės 5 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre koncertavo 1996 m. Tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų konkurso laureatas Vitalis Stachievičius. Koncertą „Vilnius epochų ir melodijų sankirtoje“ surengė Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Europos humanitarinis universitetas. Renginys yra žydų istorijai ir kultūrai skirto ciklo „Colloquium Vilnense Spring 2014“ dalis. Koncertinio vakaro metu skambėjo ankstyvojo vokiečių romantizmo atstovo Felixo Mendelssohno (1809–1847) ir litvakų kompozitoriaus Levo Abeliovičiaus (1912–1985) muzika.

Pianistas Vitalis Stachievičius

Pianisto Vitalio Stachievičiaus karjera prasidėjo laimėjimu tarptautiniame Stasio Vainiūno pianistų konkurse Vilniuje. 1996-aisiais jis, šešiolikmetis vaikinukas, Nacionalinio muzikos koledžo Minske profesorės Zojos Kačarskajos auklėtinis, paskambino su didžiuliu polėkiu, jautriai ir įtaigiai, ir konkurse pelnė II vietą. Nuo to įvykio praėjo 18 metų, Vitalis su orkestrais ir įvairiais kameriniais ansambliais koncertavo ne tik gimtojoje Baltarusijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Meksikoje, Norvegijoje, JAV ir kitose šalyse, tapo daugkartiniu Baltarusijos vyriausybės specialiojo fondo jauniesiems talentams remti stipendininku, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose ir meistriškumo kursuose. Nuo 2004 m. V. Stachievičius gyvena ir dirba Amsterdame, ten studijavo pas Håkoną Austbø ir Naumą Grubertą.

Koncertui Vilniuje, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre Vitalis pasirinko Felixo Mendelssohno virtuoziškas „Rimtąsias variacijas“ op. 54 (1841) ir sudėtingo likimo litvakų kompozitoriaus Levo Abeliovičiaus „Penkias pjeses fortepijonui“ (1979). Pianistas taip pat pristatys L. Abeliovičiaus kūrybą, matysime ir šio kompozitoriaus penkių dainų Maksimo Bahdanovičiaus žodžiais (1956) vaizdo įrašą, dainas Vitalis atliks kartu su savo scenos partnere, olandų mecosopranu Ruth Willemse.

Koncerto akimirka

Kompozitorius L. Abeliovičius gimė 1912 m. Vilniuje, mokėsi Vilniaus universiteto Teisės fakultete, tačiau neilgai – kadangi domėjosi liaudies muzika, literatūra, poezija, nusprendė mokytis Varšuvos konservatorijoje. Į ją įstojo ne iš karto (mokėsi 1935–1939 m.). II pasaulinio karo metais, siekdamas išvengti nacių persekiojimo, išvyko į Baltarusiją, kur liko gyventi iki pat mirties 1985 metais. Minsko konservatorijoje mokėsi pas Vasilijų Zolotariovą, keletą metų (1944–1951) gyveno Maskvoje, ten tobulinosi pas kompozitorių Nikolajų Miaskovskį.

L. Abeliovičius kūrė intensyviai, yra sonatų fortepijonui, smuikui, obojui, klarnetui, kamerinių ansamblių, 4 simfonijų, dainų ir kt. kompozicijų autorius, rašė muziką spektakliams ir kino filmams. Buvo labai reiklus sau, aukšto profesinio lygio kūrėjas, tačiau sovietinio antisemitizmo laikais nebuvo pripažintas ir įvertintas. Daugelyje publikacijų apie muziką Sovietų Sąjungoje L. Abeliovičius, deja, net neminimas.

L. Abeliovičiaus kūryba tiesiogiai susijusi su karo patirtimi, su kompozitoriaus išgyventomis šeimos narių netektimis. Net ir šviesiausiuose L. Abeliovičiaus kūriniuose, nuostabiuose lyriniuose jo kūrinių epizoduose girdimos rimties gaidos byloja apie skausmingą atmintį, apie amžiną žmogaus pasirinkimą tarp gėrio ir blogio. L. Abeliovičiaus muzikos filosofiškumas lyginamas su tokių menininkų kaip F. Dostojevskis, G. Mahleris, D. Šostakovičius kūrybos gelme.