Vasario 21 d. muziejaus Tolerancijos centre vyko diskusija aktualia tema ,,Kitataučių įvaizdis lietuviškose Užgavėnių tradicijose“. Diskusiją, kurioje dalyvavo garsūs akademikai ir visuomenės veikėjai, moderavo publicistas, portalo bernardinai.lt vyr. redaktorius Donatas Puslys.

Renginio iniciatorė Jurga Jackevičiūtė ir diskusijos dalyviai

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris pabrėžė liaudies papročių stichiškumą:

„Liaudies papročiai, tautosaka yra kaip gamtos stichija – daugiaprasmė, prieštaringa. Atskirais istoriniais laikotarpiais įvairios politinės jėgos gali šiais stereotipais pasinaudoti rinkėjų bazei mobilizuoti. Taip antisemitiniai stereotipai atsiranda politikoje“.

Pasak M. Zingerio, demonstruoti karikatūrinį žydų įvaizdį po Holokausto yra užgaulu ir nepriimtina.

Muziejaus direktorius Markas Zingeris

Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, etnologas dr. Libertas Klimka apžvelgė persirengėlių, jų aprangos ir kaukių atsiradimo istoriją. Jis pasakojo apie ankstyvąsias gyvulines kaukes, pabrėžė Užgavėnių ryšį su antgamtiniu, anapusinių jėgų pasauliu.

Etnologė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Laima Anglickienė kalbėjo apie žodžio „žydas“ atspalvius ir vartoseną lietuvių kalboje bei „žydo“ figūros vaidmenį tiek per Užgavėnes, tiek Velyknakčio apeigose, kur „žydai“ mėgina iš bažnyčios pavogti kryžių, o „kareiviai“ jį saugo. Pasak etnologės, dabartinis Užgavėnių šventimo scenarijus susiformavo XX amžiaus pabaigoje.

„Po 1990 m. Užgavėnės išpopuliarintos per kultūros ir švietimo sistemą, sukurtas jų šventimo scenarijus. Iš buvusių kaukių buvo išsirinktos žydo ir čigono, nes jos lengviausiai atpažįstamos“, – teigė dr. L. Anglickienė.

Tradicinės Užgavėnių kaukės

Apie Užgavėnių tradicijas kalbėjo ir mitologas, religijotyrininkas, rašytojas Dainius Razauskas, siūlęs siekti intuityvaus, geranoriško bendravimo ir savitarpio supratimo.

Į diskusiją įsitraukė ir dalyviai iš salės, pasisakę apie per Užgavėnes eskaluojamų stereotipų poveikį vaikams bei kėlę kitus aktualius klausimus. Dauguma diskusijos dalyvių sutarė, kad liaudies papročiuose aptinkami „kito“ vaizdiniai yra prieštaringi, o švietėjai ir visa švietimo sistema turėtų vengti neigiamų stereotipų diegimo vaikų ir jaunimo sąmonėje.