2011 m. gegužės mėn. 20 d., Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Austrijos Respublikos ambasada Vilniuje pakvietė į Pasaulio Tautų Teisuolio Antono Schmido atminimo renginį. Jo metu buvo rodomas filmas „Feldwebel Schmid“ (ZDF, 1972)
Austrijos pilietis Antonas Schmidas, tarnaudamas Vokietijos kariuomenės Vermachto seržantu, 1941–1942 metais išgelbėjo šimtus Vilniaus geto žydų, buvo už tai nuteistas ir sušaudytas. Ši peržiūra – tai vienas iš Lietuvos Vyriausybės patvirtintos Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metų programos renginių, į kuriuos įtrauktas ir 2011 m. rugsėjo 23 d. vyksiantis iškilmingas atminimo lentos Antonui Schmidui atidengimas Antakalnio kapinėse. Renginyje dalyvavo dr. Renate S. Meissner, Austrijos Respublikos Nacionalinio fondo nacionalsocializmo aukoms remti skyriaus direktorė bei generalinio direktoriaus pavaduotoja (Austrija), dr. Albertas Lichtblau, Zalcburgo universiteto (Austrija) istorijos profesorius ir Žydų kultūros istorijos centro pirmininkas, bei dr. Leonidas Donskis, europarlamentaras, filosofas ir kovotojas už žmogaus teises.
Susirinkusiuosius pasveikino Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris:
Vice ministre Staponkau, JAV ambasadore Anne Derse, Ekselencijos, Daktarai Renate Meissner ir Albert Lichtbau, Europarlamentare Dr. Leonidai Donski, Lietuvos žydų bendruomenės vadovai, Svečiai,
Tomų tomai buvo prirašyti apie Holokaustą Lietuvoje, bet vis dar galima atrasti nežinomų puslapių, kurie verčia pakraupti nuo vaizdo, kaip žemai puola žmogus ir, taip pat – verčia nulenkti galvą prieš drąsą ir dvasios jėgą.
Netgi kai kurie asmenys iš nacių armijos eilių, pasielgdsavo kaip žmonės, ir žmonės, kai vadovaujasi širdimi, būna nenuspėjami. Kai kurie tų žmonių iškyla virš savo laiko kaip blogio simboliai, kiti-kaip gėrio ir humanizmo nešėjai.
Dauguma nacių puikiai prisitaikė prie nežmoniškos sistemos, tikėjo jos ideologija. Tokie, kaip Adolfas Eichmannas, kurio teismo Jeruzalėje 50 minime šiais metais. Tačiau netgi systemoje buvo kai kurių sraigtelių, kurie atsigręžė prieš sistemą, paliepti širdies ir sąžinės.
Mes saugome atmintį dviejų nacių kariškių, tarnavusių okupacinėje kariuomenėje Lietuvoje: Antono Šmito ir Karlo Plagės. Tolerancijos centre jau buvo surengta paroda Karlui Plagei pagerbti. Džiaugiuosi, kai atėjo diena pristatyti platesniąjai visusomenei Antoną Šmitą.Jis turėjo sukilti prieš nacių karinę ir biurokratinę mašiną, kad išsaugotų savo svaigarbą ir žmoniškumą. Panašiai elgėsi kiti teisuoliai, dirbusieji totalitarinėje sistemoje, tokie kaip Japonijos diplomatas Sugiharą, elgėsis prieš instrukcijas bet pagal savos ąžinę. Šmitas buvo nubaustas mirtimi. Atyeinantį rudenį
Šiandien mes jums parodysime dokumentinę dramą, kuri iliustruoja realius karo metų įvykius ir vaizduoja realiai gyvenusias asmenybes: kunigą, padribinėjusi dokumentus geto žydams, dramatiškajį Gensą, geto vadovą, ir, žinoma, seržantą Šmitą.
Feldfebelis Šmitas gyveno Vilniuje prieš septyniasdešimt metų. Šis filmas buvo sukurtas Austrijoje prieš keturiasdešimt metų. Geležinė uždanga ir komunistinė cenzūra trukdė lietuviams pažinti tikrąją šalies istoriją. Mes vis dar turime istorijos baltųjų dėmių.
Tikiuosi, kad šis filmas padės mums giliau pažinti Lietuvos XX amžių. |