2016 m. kovo mėn. 31 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre atidaryta fotografijų paroda iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių „Iš nežinios į nežinią: Antrojo pasaulinio karo atbėgėliai Lietuvoje“. Paroda ir naujai išleistas jos katalogas buvo pristatyti aktualių politinių diskusijų fone, kuriose dalyvavo Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris ir istorinio katalogo straipsnio autorius dr. Gintautas Surgailis. Jie pasidalino įžvalgomis ir mintimis apie tų laikų ir šių dienų pabėgėlius Europoje.
|
Dr. Gintautas Surgailis ir direktorius Markas Zingeris diskutuoja pabėgėlių tema |
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomą unikalią 76 fotografijų kolekciją pristatė muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis ir parodos kuratorė bei katalogo sudarytoja Vaida Sirvydaitė-Rakutienė. 1940 m. sausio viduryje Lietuvoje apytikriai buvo jau 34 939 Antrojo pasaulinio karo atbėgėliai: 4173 lietuviai, 17 297 lenkai, gudai, rusai ir 13 469 žydai. Vilniuje tvyrojusią atmosferą įamžino fotografų šeima Edmundas (1905–1984) ir Boleslava (Tallat-Kelpšaitė, 1908–1982) Zdanauskai, vykdydami draugijos Vilniaus kraštui remti misiją. Fotografijas lydi draugijos atstovo iškalbingas vaizdų aprašymas.
 |

|
Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis pristato parodą ir naujai išleistą jos katalogą |
Parodos kuratorė ir katalogo sudarytoja Vaida Sirvydaitė-Rakutienė pasakoja apie parodos ir katalogo atsiradimo procesą |
|
|
 |
 |
Tolerancijos centre vyksianti diskusija buvo sinchroniškai verčiama į anglų kalbą, siekiant ir tarptautinei auditorijai paskleisti žinią apie prieškarinės Lietuvos gebėjimą, nepaisant Antrojo Pasaulinio karo grėsmės, pasirūpinti 1939 m. į ją pradėjusiais plūsti atbėgėliais. Renginyje dalyvavo LR užsienio reikalų ministerijos ambasadorius specialiems pavedimams Dainius Junevičius, Turkijos Respublikos ambasados Lietuvoje kosnulas Yavuz Selim Aygun, Austrijos Respublikos ambasados atstovas Ferroli Ferdinand, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė ir kiti garbūs svečiai.
 LR užsienio reikalų ministerijos ambasadorius specialiems pavedimams Dainius Junevičius kalbasi su Dr. Gintautu Surgailiu
Pasak Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus Marko Zingerio, „tuometinė Lietuva, kaip atrodo, buvo daug geriau pasirengusi priimti karo pabėgėlių srautus: ką tik atgautame Vilniaus mieste pabėgėliams iš karo niokojamos Europos buvo organizuotos labdaringos draugijos, sukurta laikino apgyvendinimo ir netgi švietimo sistema“.
 Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris
Paroda „Iš nežinios į nežinią: Antrojo pasaulinio karo atbėgėliai Lietuvoje“Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre veiks iki 2016 m. gegužės 22 d.
Dr. G. Surgailio parodos „Iš nežinios į nežinią. Antrojo pasaulinio karo atbėgėliai Lietuvoje“ kataloge publikuotame straipsnyje pažymima, „kad žydų atbėgėlių šelpimo darbas buvo geriausiai organizuotas. 1939 m., gruodį vienam žydų atbėgėliui, Žydų komiteto duomenimis, išeidavo 2,5 Lt per dieną, o, Raudojo kryžiaus duomenimis, - 3 Lt per dieną. Vienam lenkui – 1,25 Lt, o vienam lietuviui pabėgėliui iš Lenkijos – tik 85 centai. Iš šios sumos atbėgėlius reikėjo apgyvendinti, pamaitinti, pasirūpinti jų sanitariniais ir medicinos poreikiais“.
Pranešimas spaudai
|